Tapk ,,Pienas LT“ nariu

Narystės ,,Pienas LT” nauda pieno gamintojams

Šiandien Lietuvos pieno gamintojai veikia itin mažoje realizavimo rinkoje, kurioje pieno perdirbėjai vis dar turi neproporcingai didelę derybinę galią dėl pieno supirkimo kainų. Būdami vien žaliavos gamintojais, ūkininkai neišvengiamai gaus mažiausią naudą pridėtinės vertės gamybos grandinėje.

Kiekvieno pieno gamintojo lūkestis – vystyti pelningesnį pieno verslą.  Pasvarstykime – ką pasirinkti? Būti proaktyviais ir, apjungus su kitais ūkininkais žinias, resursus, patirtį ir pastangas, siekti naudos? O gal pasyviai laukti pokyčių ir tikėtis rasti savo sėkmės receptą rizikoms suvaldyti?

Nuo įsikūrimo pradžios „Pienas LT“ yra atviras kiekvienam pieno gamintojui, kuris iš savo ūkio siekia gauti finansinę  naudą ir efektyviai valdyti rizikas. Aukšta kooperatyvo verslo kultūra garantuoja nariams skaidrią ir aiškią kainodarą, atsiskaitymą už kokybišką pieną, galimybę mažinti gamybos kaštus ir teisę dalyvauti „Pienas LT“  valdyme.

Skaidri kainodara

„Pienas LT“ siūlo aukštesnę nei vidutinę rinkos kainą už pagamintą pieną. Be to, nariams nereikia kiekvieną mėnesį derėtis ir aiškintis dėl supirkimo kainos. Dėl aiškios ir skaidrios kainodaros kiekvieną mėnesį narys žino, kad jam bus sumokėta už pristatytą pieną pagal jų pačių patvirtintus kainodaros principus.

Už pieną atsiskaitome sąžiningai, skaidriai ir tiksliai, atlikdami kokybės tyrimus. Stabiliai tikriname kiekvieną pieno siuntą  ir patys už juos sumokame. Už ūkininkų tiekiamą itin kokybišką pieną, taikome paskatinimus.

Rizikų valdymas ir mažinimas

Įmonės ekonominė logika yra racionali, t. y. kuo daugiau nariai pieno pagamins, tuo daugiau jie gaus ir už parduotą žaliavą, ir už kooperatyvo realizuotą produkciją. Jei keičiasi situacija pieno rinkoje, narystė kooperatyve padeda sumažinti vien tik pieno kainų svyravimo riziką. Kooperatyvo narys turi galimybę valdyti verslo rizikas, nes jis gauna naudą iš kelių vertės grandinės sričių. Pirmiausia, kaštus padeda taupyti logistikos sistema, skaidrios supirkimo kainos ir gamykloje pagamintų produktų pardavimai. Kadangi kooperatyvas pagamintą produkciją laiko savo sandėliuose, jis gali planuoti pelningiausius sandorius. Tokiu būdu kooperatyvas gali valdyti kainų kritimo rizikas.

Finansinė nauda

Kooperatyvo nariai turi galimybę mažinti pieno gamybos savikainą savo ūkyje. Ūkininkai gali gauti konsoliduotus pasiūlymus iš tiekėjų ir spręsti, kur jiems geriausia įsigyti pašarus žemesnėmis kainomis. Ateityje planuojame taip pat apie trąšas ir kitas ūkiams svarbias priemones. Tai nauda, kurią kiekvienas narys gali gauti dėl vertikalios integracijos kooperacijos grandinės kuriamos pridėtinės vertės.

Tapęs nariu ir sumokėjęs pajų, ūkininkas gali padidinti savo turtą. Jo investicijos gali augti per pajaus vertės augimą.

Pridėtinė narystės vertė

Kooperatyvo nariai patys prisideda prie pridėtinės vertės sukūrimo visoje vertės grandinėje. Jie  yra ne pasyvūs stebėtojai, o už savo sprendimus atsakingi dalyviai. Tik „Pienas LT“ nariai gali daryti įtaką kooperatyvo veiklai. Balsuodami Visuotiniame susirinkime jie siūlo pakeitimus ir priima sprendimus.

Kooperatyve nariai apjungia resursus: finansus, žinias, praktinę patirtį ir kitus, kurie yra panaudojami bendriems tikslams. Sąžiningai, stabiliai ir kokybiškai atliekami pieno tyrimai ir konsultacijos dėl pagaminto pieno kokybės padeda nariams įvertinti karvių sveikatingumą. Nusprendęs plėsti savo ūkį, narys turi galimybę pasikonsultuoti su kooperatyvo specialistais dėl sąnaudų ir kaštų taupymo.

Stojimo tvarka

,,Pienas LT” visuotinis narių susirinkimas 2018 metais patvirtino lankstesnę stojimo į kooperatyvą tvarką. Nuo 2018 m. gegužės 1 d. įstoję į kooperatyvą jau tą pačią dieną tapsite lygiaverčiu nariu ir įgysite tokias pat teises ir pareigas kaip ir kiti nariai, kūrę kooperatyvą nuo 2008 m. Pajinį įnašą galėsite sumokėti per 10 m., kiekvieną mėnesį sumokėdami įnašo dalį, kuri priklauso nuo tiekiamo pieno kooperatyvui. Ši tvarka galios iki 2019 m. balandžio 30 d.

Kodėl palengvinome Jums kelią?

,,Pienas LT” nariai, suprasdami su kokiais sudėtingais iššūkiais susiduria Lietuvos pieno sektorius, nusprendė palengvinti kelią ūkininkams ir bendrovėms lankstesnėmis sąlygomis prisijungti prie kooperatyvo. Vertikaliai integruota kooperacija – vienintelė išeitis pieno gamintojams išlikti ir užsitikrinti sėkmingą savo ūkių veiklą ateityje. Dalyvauti paskirstant sukurtą pridėtinę vertę ne tik žaliavos gamybos, bet ir jos perdirbimo grandyse. Vedini šios idėjos 2015 metų pabaigoje visiškai baigėme kurti tokį kooperatyvą, kuris atitinka pačius aukščiausius tokiems pieno kooperatyvams keliamus standartus:

• Įdiegėme pažangią pieno kokybės kontrolės sistemą.
• Sutvarkėme žaliavos surinkimo ir pristatymo sistemą (2009-2014 m. kooperatyvas už 3,54 mln. EUR įsigijo 26 pienvežius);
• 2016 m. Kauno LEZ pradėjo veikti pieno perdirbimo gamykla, gaminanti aukštos pridėtinės vertės produktus (šio projekto vertė – daugiau kaip 41 mln. EUR).
• Kooperatyvą administruoja aukščiausios kvalifikacijos specialistai, pradedant vadyba ir baigiant aukštos pridėtinės vertės produktų pardavimu užsienio rinkose.

Dėl išsamesnės informacijos kreipkitės į kooperatyvo administraciją tel. +370 37 210 518 arba atvykite pabendrauti adresu: Kokybės g. 1, Biruliškių k., Kauno rajonas (Kauno LEZ).

BENDROJI DALIS

• Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“ (toliau – Kooperatyvas) įstatymų nustatyta tvarka fizinių ir (arba) juridinių asmenų įsteigta įmonė, skirta narių ekonominiams, socialiniams bei kultūriniams poreikiams tenkinti. Jo nariai įneša lėšas kapitalui sudaryti, tarpusavyje pasiskirsto riziką bei naudą pagal nario turimą pajų, narių prekių ir paslaugų apyvartą su šiuo Kooperatyvu ir aktyviai dalyvauja Kooperatyvo valdyme.
• Kooperatyvas yra juridinis asmuo, turintis ūkinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiškumą, savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymu, Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymu, Kauno laisvosios ekonominės zonos statutu, sutartimis su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrove, kitais įstatymais bei teisės aktais, Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovės priimtais dokumentais, šiais įstatais ir kitais Kooperatyvo vidaus dokumentais. Juridinio asmens teises Kooperatyvas įgyja nuo įregistravimo dienos.
• Kooperatyvas turi sąskaitas Lietuvos ir užsienio valstybių bankuose, simboliką, firminį ženklą ir savarankišką balansą.
• Kooperatyvas yra ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Kooperatyvo turtas yra atskirtas nuo jos narių turto. Kooperatyvas pagal savo prievoles atsako tik savo turtu.
• Kooperatyvas steigiamas neribotam laikui.
• Kooperatyvo ūkiniais metais laikomi kalendoriniai metai. Pirmųjų ūkinių metų pabaiga laikoma tų kalendorinių metų pabaigos diena. Jei Kooperatyvas likviduojamas nepasibaigus ūkiniams metams, tai paskutinieji ūkiniai metai laikomi pasibaigusiais Kooperatyvo likvidavimo įregistravimo dieną.
• Kooperatyvo buveinės adresas: Kokybės g. 1, LT-54469, Biruliškių k., Kauno r., Lietuvos Respublika.

KOOPERATYVO TIKSLAS, VEIKLOS POBŪDIS IR TEISĖS

• Kooperatyvo tikslas – narių ekonominių, ūkinių ir socialinių poreikių tenkinimas apsirūpinant gamybos priemonėmis, teikiant paslaugas, gaminant, perdirbant bei realizuojant produkciją, taip pat užsiimant kita gamybine, ūkine ir komercine veikla, atstovaujant ir ginant narių interesus įvairiose institucijose.
• Kooperatyvo veiklos rūšys: kooperatyvas užsiima veikla, kuri neprieštarauja LR įstatymams ir kooperatyvo veiklos tikslams. Licencijuojama veikla vykdoma tik gavus licenciją.
• Kooperatyvas, įgyvendindamas įstatuose numatytą tikslą:
  • Vykdo narių aptarnavimą, komercines ir kitas paslaugas, importo ir eksporto operacijas, perka Lietuvoje ir užsienyje gamybos priemones, įrengimus, medžiagas ir kitas vertybes.
  • Veikia Lietuvoje ir užsienyje, savo produkciją ir paslaugas realizuoja vidaus ir užsienio rinkose už Lietuvos Respublikos ir užsienio valiutą.
  • Koordinuoja Kooperatyvo narių veiklą sprendžiant gamybos, komercijos, socialinės saugos, ekologijos ir kitas problemas, tarpininkauja užmezgant kontaktus su verslo partneriais, dalyvauja respublikinėse ir tarptautinėse parodose bei mugėse.
  • Analizuoja paslaugų (prekių) paklausą ir pasiūlą vidaus ir užsienio rinkose, teikia atitinkamą informaciją savo nariams, padeda Kooperatyvo nariams rengti verslo planus.
  • Organizuoja savo narių ir darbuotojų kvalifikacijos kėlimą, mokymąsi ir stažuotes Lietuvoje bei užsienio šalyse, diegia naujas technologijas, mokslo ir praktikos laimėjimus, bendradarbiauja vykdant mokslo tyrimo ir kitus darbus.
• Kooperatyvas turi teisę:
  • Valdyti jam nuosavybės teise priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti pagal įstatymus.
  • Nustatyti kapitalo naudojimo būdus ir strategiją.
  • Sudaryti sandorius (sutartis), prisiimant turtinius įsipareigojimus.
  • Nustatyti savo produkcijos, darbų ir paslaugų kainas, įkainius ir tarifus.
  • Skolintis lėšų iš savo narių pagal sutartis.
  • Atsiskaityti už prekes, atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma.
  • Jungtis į Kooperatyvų sąjungas.
  • Nustatyti Kooperatyvo organizacinę struktūrą, steigti filialus ir kitus struktūrinius padalinius.
  • Įsigyti ir steigti kitas įmones, tame tarpe bendras su užsienio partneriais.
  • Priimti į darbą ir atleisti iš jo darbuotojus, nustatyti jų darbo teises ir pareigas bei darbo užmokestį.
  • Telkti narių lėšas naujos technikos ir pažangių technologijų įsigijimui bei įdiegimui, taip pat kitiems tikslams.
  • Materialiai remti Kooperatyvo narius ir darbuotojus.
  • Skirti lėšas labdarai, sveikatos apsaugai, švietimui, kultūrai bei mokslui remti, o taip pat stichinių nelaimių ir ypatingos padėties padariniams likviduoti.
  • Turėti ir kitų teisių, neprieštaraujančių įstatymams ir kitiems teisės aktams.

KOOPERATYVO NARIAI, JŲ TEISĖS IR PAREIGOS

• Kooperatyvo nariais gali būti fiziniai ir (arba) juridiniai asmenys, užsiimantys žemės ūkio veikla, gaminantys ir parduodantys arba parduodantys Kooperatyvui pieną, ir atitinkantys Kooperatyvo tikslus. Į Kooperatyvą stojant fiziniam asmeniui, Kooperatyvo nariu tampa ūkininko ūkio savininkas arba vienas iš ūkio partnerių.
• Narių priėmimo tvarka:
  • Asmuo, norintis tapti Kooperatyvo nariu, privalo pateikti prašymą Kooperatyvo valdybai. Prašymas svarstomas ir asmuo į Kooperatyvo narius priimamas, jei jis įmokėjo stojamąjį mokestį, pajinį įnašą ir pasirašė sutartį dėl tikslinio pajinio įnašo įnešimo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pajinio įnašo suma turi būti ne mažesnė už šiuose įstatuose nustatytą minimalų pajaus dydį.
  • Asmuo, norintis tapti Kooperatyvo nariu, turi teisę susipažinti su Kooperatyvo turtinėmis prievolėmis ir privalo susipažinti su Kooperatyvo įstatais. Asmuo turi raštu patvirtinti, kad susipažino su įstatais ir turtinėmis prievolėmis, o tokio patvirtinimo nesant prašymas nesvarstomas.
  • Valdyba artimiausiame posėdyje privalo apsvarstyti naujo nario priėmimo klausimą ir priimti sprendimą, tačiau ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos. Priėmus arba atsisakius priimti į Kooperatyvą naują narį, jam per 5 darbo dienas raštu (arba elektroniniu paštu) pranešama apie Valdybos sprendimą.
  • Narystė įgyjama nuo tos dienos, kai Kooperatyvo valdyba nutaria priimti asmenį į narius ir naujas narys įregistruojamas Kooperatyvo narių registre.
  • Jei asmuo į Kooperatyvo narius nepriimamas, įmokėtas stojamasis mokestis ir pajinis įnašas grąžinami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo nepriimti į Kooperatyvą priėmimo.
  • Kooperatyvo nariui juridiniam asmeniui Kooperatyvo narių susirinkime atstovauja organas, kurio kompetencijai toks atstovavimas yra priskirtas, arba jo įgaliotas asmuo.

• Narystės Kooperatyve pasibaigimo pagrindai:
  • Asmens narystė Kooperatyve pasibaigia:
    • jam išstojus iš Kooperatyvo narių;
    • pašalinus jį iš Kooperatyvo narių;
    • kai jis perleidžia pajų kitam asmeniui;
    • fiziniam asmeniui Kooperatyvo nariui mirus;
    • juridinį asmenį Kooperatyvo narį likvidavus arba reorganizavus;
    • Kooperatyvą likvidavus.
  • Nario stojamasis mokestis, nutrūkus narystei Kooperatyve, negrąžinamas.
• Narystės Kooperatyve pasibaigimas ir atsiskaitymas jai pasibaigus:
  • Narys, nutaręs išstoti iš Kooperatyvo, apie tai privalo raštu pareikšti valdybai arba išsiųsti prašymą registruotu laišku prieš 2 mėn., nurodydamas išstojimo iš Kooperatyvo datą. Gauti prašymai registruojami.
  • Kooperatyvo nariui išstojant iš Kooperatyvo, sprendimą dėl jo atleidimo pačiam prašant, priima valdyba. Valdybai nepriėmus spendimo dėl nario išstojimo iš Kooperatyvo per laikotarpį iki Nario prašyme nurodytos išstojimo datos, laikoma, kad Kooperatyvo nario išstojimo data yra jo prašyme nurodyta diena. Priėmus nutarimą dėl atleidimo, narystė Kooperatyve nutrūksta, o narių registre įrašoma atleidimo iš Kooperatyvo narių data.
  • Perleidusio pajų asmens narystė Kooperatyve pasibaigia Kooperatyvo Valdybai priėmus sprendimą dėl asmens, įsigijusio perleidžiamą pajų, priėmimo į Kooperatyvo narius.
  • Su asmeniu, kurio narystė Kooperatyve pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, Kooperatyvas atsiskaito ne vėliau kaip per metus nuo narių (narių atstovų) susirinkimo, patvirtinusio finansinių metų, kuriais pasibaigė šio asmens narystė Kooperatyve, atskaitomybę ir pelno (nuostolio) paskirstymą, dienos.
  • Asmeniui, kurio narystė Kooperatyve pasibaigė dėl jo išstojimo, pašalinimo ar pajaus perleidimo kitam asmeniui, Kooperatyvas grąžina už pajų, jei jis nėra perleistas kitam asmeniui, įneštą pajinį įnašą, atlygina narių (narių atstovų) susirinkimų sprendimais iki finansinių metų, kuriais pasibaigė narystė Kooperatyve, pradžios nariui priskirtą turto dalį piniginiu ekvivalentu rinkos kainomis, išmoka apyvartai proporcingą išmoką ir dividendą, jeigu dėl jų išmokėjimo už tuos metus yra priimtas narių (narių atstovų) susirinkimo sprendimas. Kooperatyvo Narys turi teisę gauti dividendą ir apyvartos išmoką už pilnus metus, kuriuos buvo Kooperatyvo Nariu. Nepiniginiai pajiniai įnašai, jeigu šis asmuo pageidauja, grąžinami natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų neproporcingos žalos Kooperatyvui ar asmeniui, kurio narystė Kooperatyve pasibaigė. Stojamasis mokestis negrąžinamas.
  • Mirusio fizinio asmens Kooperatyvo nario įpėdiniams, likviduoto arba reorganizuoto juridinio asmens Kooperatyvo nario teisių perėmėjams, jeigu jie nėra Kooperatyvo nariai ir per metus nuo šių teisių įgijimo nėra priimti į Kooperatyvo narius šiuose įstatuose nustatyta tvarka, 15.45 punkte nurodytas už pajų įneštas pajinis įnašas grąžinamas, nariui priskirta turto dalis atlyginama, apyvartai proporcinga išmoka ir dividendas išmokami šiuose įstatuose nustatyta tvarka ir sąlygomis.
  • Narys, Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimo sprendimu, iš Kooperatyvo gali būti šalinamas, jeigu:
    • daugiau nei vienerius metus Kooperatyvo narys nevykdo prekių ir paslaugų apyvartos su Kooperatyvu tais atvejais kai per minėtą laikotarpį nevykdo pieno gamybos ūkinės veiklos;
    • daugiau nei vieną mėnesį Kooperatyvo narys nevykdo prekių ir paslaugų apyvartos su Kooperatyvu tais atvejais kai per minėtą laikotarpį vykdo pieno gamybos ūkinę veiklą;
    • pažeidžia Kooperatyvo įstatus, Lietuvos Respublikos įstatymus ar kitus normatyvinius aktus, reglamentuojančius Kooperatyvo veiklą;
    • pasinaudodamas Kooperatyvo konfidencialia informacija bei nario teise, sudaro sau asmeniškai ar kitiems asmenims naudingus sandorius, tuo padarydamas Kooperatyvui žalos;
    • tyčia ar dėl savo aplaidumo trukdo Kooperatyvui vykdyti sutartinius įsipareigojimus, dėl ko nukenčia Kooperatyvo prestižas arba kitaip jam padaroma žala;
    • tampa kito kooperatyvo, užsiimančio konkuruojančia ūkine – komercine veikla, nariu;
    • nevykdo kitų, šiuose įstatuose ir susirinkimo sprendimuose nurodytų Kooperatyvo nario pareigų, susijusių su Kooperatyvo tikslų siekimu.
  • Prieš svarstant nario pašalinimo iš Kooperatyvo klausimą, valdyba prieš 1 mėnesį privalo apie tai narį įspėti raštu. Įspėjime turi būti nurodyti konkretūs šalinimo motyvai. Narys, gavęs tokį įspėjimą, ne vėliau, kaip per 15 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo įspėjimo gavimo dienos, turi teisę kreiptis į valdybą dėl konflikto sprendimo gera valia. Valdyba medžiagą, dėl nario pašalinimo, perduoda svarstyti artimiausiam narių (narių atstovų) susirinkimui, kuris priima galutinį sprendimą.
  • Narys nutarimą dėl pašalinimo iš Kooperatyvo turi teisę apskųsti teismui per tris mėnesius nuo nutarimo priėmimo dienos.
• Kooperatyvo narys turi teisę:
  • Prieš stojant į Kooperatyvą, susipažinti su jo turtinėmis prievolėmis.
  • Dalyvauti Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkime, rinkti valdymo ir kontrolės organų narius ir būti į juos išrinktas.
  • Balsuojant turėti vieną balsą, nepaisant pajaus dydžio.
  • Disponuoti pajumi visuotinio narių (narių atstovų) susirinkimo patvirtinta tvarka, nepažeidžiant LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo ir kitų įstatymų.
  • Gauti apyvartai proporcingą išmoką.
  • Gauti dividendus.
  • Narių (narių atstovų) susirinkimo patvirtinta tvarka naudotis Kooperatyvo turtu ir teikiamomis paslaugomis.
  • Gauti likviduojamo Kooperatyvo turto dalį pagal narių (narių atstovų) susirinkimo patvirtintą tvarką.
  • Būti kelių kooperatinių bendrovių nariu, jeigu kitos kooperatinės bendrovės nėra konkuruojančios su šiuo kooperatyvu;
  • Narių (narių atstovų) susirinkimo arba valdybos patvirtinta tvarka pagal sutartį skolinti Kooperatyvui lėšų.
  • Išstoti iš Kooperatyvo narių ir gauti Kooperatinių bendrovių įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nurodytą už pajų įneštą pajinį įnašą, išmoką už nariui priskirtą turto dalį, apyvartai proporcingą išmoką ir dividendus.
  • Gauti informaciją apie Kooperatyvo veiklą ir turtą. Nariai apie aktualius klausimus gali būti informuojami laikraštyje „Ūkininko patarėjas“, elektroninėmis ryšių priemonėmis, taip pat Kooperatyvo būstinėje bei struktūriniuose padaliniuose.
  • Perleisti savo pajų kitam Kooperatyvo nariui (nariams) arba kitam ne Kooperatyvo asmeniui.
  • Duoti raštišką įgaliojimą kitam Kooperatyvo nariui arba trečiajam asmeniui atstovauti ir už jį balsuoti narių susirinkime.
  • Apskųsti teismui Kooperatyvo valdybos, narių (narių atstovų) susirinkimų nutarimus, kai tai liečia jį asmeniškai.
  • Savo turtą išnuomoti Kooperatyvui.
  • Dirbti Kooperatyve pagal darbo sutartį.
  • Naudotis Kooperatyvo teikiamomis paslaugomis.
  • Išstoti iš Kooperatyvo.
• Kooperatyvo narys privalo:
  • Laikytis įstatymų ir šių įstatų.
  • Vykdyti Kooperatyvo organų nutarimus.
  • Tausoti Kooperatyvo turtą.
  • Saugoti Kooperatyvo technologines ir komercines paslaptis.
  • Vykdyti prekių ir paslaugų apyvartą su Kooperatyvu.
• Kooperatyvo narys atsako už savo Kooperatyvo turtines prievoles, Kooperatyvo prisiimtas iki jam įstojant, su kuriomis stojantysis į Kooperatyvą supažindinamas pasirašytinai.

IV. KOOPERATYVO KAPITALAS. GRYNASIS PELNAS IR JO PASKIRSTYMO TVARKA

• Kooperatyvo kapitalas:
  • Kooperatyvo kapitalas yra nuosavas ir skolintas.
  • Nuosavas kapitalas sudaromas iš:
    • Kooperatyvo narių stojamųjų mokesčių ir pajinių įnašų.
    • Kooperatyvo narių perduodamos jiems priskirtos pelno dalies.
    • Tikslinių pajinių įnašų.
    • Rėmėjų ir (arba) valstybės neatlygintinai perduoto piniginio ir (arba) natūrinio turto.
    • Kitų įstatymuose neuždraustų pajamų.
  • Kooperatyvo nuosavas kapitalas, išskyrus už pajus įneštus pajinius įnašus, yra nedalomas.
  • Kooperatyvo nario stojamasis mokestis 30 Eur (trisdešimt eurų, 00 ct).
  • Kooperatyvo nario pajaus dydis yra lygus nario įneštų pajinių įnašų vertei. Pajiniai įnašai įnešami grynais pinigais ir (ar) kitu turtu. Nepiniginiam pajiniam įnašų įkainojimui Kooperatyvo valdyba samdo ekspertą (ekspertų grupę).
  • Nepiniginių pajinių įnašų įvertinimo tvarką parengia ir tvirtina Kooperatyvo valdyba.
  • Pajiniu įnašu negali būti žemės ūkio paskirties žemė ir turtas, kuriuo disponuoti pajinį įnašą įmokančiam asmeniui yra apribotos teisės, taip pat turtas, į kurį Kooperatyvas negali įgyti nuosavybės teisės.
  • Minimalus privalomo pajinio įnašo dydis 150 Eur (Vienas šimtas penkiasdešimt eurų, 00 ct).
  • Maksimalus pajinio įnašo dydis neribojamas.
  • Pajiniai įnašai gali būti didinami iš Kooperatyvo nariui priskaičiuotų pajamų, piniginių įmokų, Kooperatyvo narių susirinkimo sprendimu.
    • Kooperatyvo nario tiksliniai pajiniai įnašai – piniginės įmokos naudojamos konkrečiam Kooperatyvo tikslui pasiekti.
  • Nariai stojamąjį mokestį ir pajinį įnašą, kurio suma negali būti mažesnė nei šiuose įstatuose nustatytas minimalus pajaus dydis sumokamas iki jų prašymo dėl priėmimo į Kooperatyvo narius svarstymo dienos.
  • Nario stojamasis mokestis ir pajus registruojami Kooperatyvo apskaitos dokumentuose, o nariui išduodamas narystę patvirtinantis dokumentas su valdybos pirmininko parašu, bei pajaus vardinis dokumentas su Kooperatyvo generalinio direktoriaus parašu.
    • Pajaus vardiniame dokumente nurodoma:

• Kooperatyvo pavadinimas
• Pajaus turėtojo fizinio asmens vardas, pavardė ir asmens kodas, arba juridinio asmens pavadinimas ir kodas.
• Pajinių įnašų vertė.

• • Pajinių įnašų vertei pasikeitus, nariui (vieną kartą metuose) išduodamas naujas, pajinių įnašų vertę atitinkantis, vardinis dokumentas.
  • Kooperatyvo nariai turi teisę perleisti pajų kitiems asmenims. Pirmenybę įsigyti perleidžiamą pajų tomis pačiomis sąlygomis turi Kooperatyvo narys, išskyrus atvejus, kai pajus perleidžiamas savo šeimos nariams. Apie ketinimą perleisti pajų Kooperatyvo narys privalo raštu pranešti kitiems Kooperatyvo nariams ir Kooperatyvo valdybai. Jeigu per mėnesį nė vienas Kooperatyvo narys, kuriam apie perleidžiamą pajų buvo pranešta, neįsigyja pajaus, pajų perleidžiantis narys įgyja teisę jį perleisti bet kuriam trečiajam asmeniui, jeigu trečiasis asmuo, ketinantis įsigyti pajų, kooperatyvo įstatų nustatyta tvarka kreipiasi į Kooperatyvą su prašymu tapti Kooperatyvo nariu ir Kooperatyvo Valdyba Kooperatyvo įstatų nustatyta tvarka priima sprendimą dėl šio asmens priėmimo į Kooperatyvo narius. Šis sprendimas įsigalioja nuo pajaus perleidimo momento. Pajų ketinančio įsigyti asmens priėmimui į Kooperatyvo narius šių įstatų 13 straipsnio nuostata dėl pajinio įnašo sumos, ne mažesnės už minimalų pajaus dydį, sumokėjimo netaikoma. Kooperatyvo narys pajumi disponuoja įstatymų bei šių įstatų nustatyta tvarka.
    • Kooperatyvo narių pajų pirkimo – pardavimo sandoriams, po kurių įgyjančios šalies turimų Kooperatyvo pajus viršytų 10 procentų visų Kooperatyvo pajų skaičiaus, būtinas Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimo pritarimas. Tam valdyba gali šaukti neeilinį narių (narių atstovų) susirinkimą.
    • Ketinančiam parduoti savo turimus pajus Kooperatyvo nariui pageidaujant, Kooperatyvo valdyba organizuoja uždarą aukcioną pajams pirkti ir parduoti. Apie būsimą aukcioną Kooperatyvo nariams ne vėliau, kaip prieš vieną mėnesį turi būti pranešta per struktūrinius padalinius ir elektroniniu paštu.
  • Kooperatyvo skolintas kapitalas sudaromas iš paskolų ir kitų skolintų lėšų.
  • Kooperatyvo nuosavas kapitalas skirstomas į pagrindinį ir atsargos (rezervinį) kapitalą.
  • Kooperatyvo pagrindinis kapitalas naudojamas Kooperatyvo ūkinei veiklai ir turtui įsigyti.
  • Į Kooperatyvo rezervinį kapitalą skiriama ne mažiau, kaip 5 procentai skirstomo grynojo pelno, kol atsargos (rezervinis) kapitalas nesudaro 1/10 nuosavo kapitalo vertės.
  • Atsargos (rezervinis) kapitalas narių (narių atstovų) susirinkimo sprendimu naudojamas nenumatytoms išlaidoms ir nuostoliams padengti.
  • Rezervinio kapitalo dalis, viršijanti 1/10 nuosavo kapitalo vertės, Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimo sprendimu gali būti naudojama Kooperatyvo narių ir darbuotojų mokymui bei jų kvalifikacijai kelti.
• Kooperatyvo grynojo pelno skirstymas:
  • Kooperatyvo per finansinius metus uždirbto grynojo pelno paskirstymas patvirtinamas ne vėliau kaip per 4 mėnesius pasibaigus finansiniams metams.
  • Grynasis pelnas skirstomas šia tvarka:
    • atsargos (rezerviniam) kapitalui papildyti;
    • apyvartai proporcingoms išmokoms mokėti;
    • dividendams mokėti;
  • Dividendų mokėjimui skiriama 10 procentų grynojo pelno.
  • Dividendai išmokami pinigais, o nariams sutikus, gali būti atsiskaitoma kitokiu Kooperatyvo turtu ar paslaugomis. Išmokėjimo tvarką ir terminą tvirtina Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimas.

KOOPERATYVO VALDYMAS IR KONTROLĖ

• Kooperatyvo organai:
  • Kooperatyvo organai yra kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimas, valdyba, ir generalinis direktorius.
  • Kooperatyvo narių skaičiui viršijus 300 narių, susirinkimas gali būti keičiamas Kooperatyvo narių atstovų susirinkimu. Kooperatyvo narių atstovų susirinkimas turi visus LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatyme ir šiuose įstatuose nustatytus narių susirinkimo įgaliojimus. Kooperatyvo narių atstovų susirinkime kiekvienas atstovas turi vieną balsą, nepriklausomai nuo to, kiek narių jis atstovauja.
  • Narių susirinkimą pakeitus narių atstovų susirinkimu, narių susirinkimai kviečiami atskiromis grupėmis pagal teritoriją, kurioje išsidėstę nariai, arba pagal Kooperatyvo įsteigtus struktūrinius padalinius. Tokie susirinkimai šaukiami ne rečiau, kaip vieną kartą metuose. Jų išimtinė funkcija – Kooperatyvo narių atstovų išrinkimas 4 metų laikotarpiui, jų veiklos įvertinimas ir, jei jie netinkamai atstovauja narių interesus, jų atšaukimas nesibaigus kadencijai.
  • Narių atstovų atstovavimo normą nustato Kooperatyvo valdyba. Nariai atstovai ne vėliau kaip per 10 dienų po kiekvieno Kooperatyvo narių atstovų susirinkimo informuoja atstovaujamus narius apie narių atstovų susirinkime priimtus sprendimus ir atsiskaito už savo veiklą.
  • Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimas:
    • priima sprendimus dėl Kooperatyvo narių šalinimo iš Kooperatyvo ir narystės pasibaigimo, perleidus pajų kitam asmeniui;
    • sprendžia Kooperatyvo narių pajų papildymo klausimus;

• duoda sutikimą Kooperatyvo pajų pirkimo – pardavimo sandoriams, kaip po sandorio įgyjančios šalies Kooperatyvo pajų skaičius viršytų 10 % visų Kooperatyvo pajų;
• tvirtina, keičia Kooperatyvo įstatus;
• tvirtina Kooperatyvo ilgalaikes strategines kryptis bei tikslus;
• priima sprendimą dėl Kooperatyvo ilgalaikio turto įgijimo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo, ilgalaikių paskolų paėmimo ir suteikimo, laidavimo ar garantavimo už kitų ūkio subjektų prievoles, jeigu šių sandorių suma viršija 1/10 Kooperatyvo nuosavo kapitalo vertės;
• renka, atšaukia valdybos ir stebėtojų tarybos narius bei jų pirmininkus tiesioginio slapto balsavimo būdu;
• tvirtina valdybos narių ir jos pirmininko darbo apmokėjimo tvarką;
• įvertina valdybos ir stebėtojų tarybos darbą;
• tvirtina valdybos ir stebėtojų tarybos darbo reglamentus;
• tvirtina valdybos teikimu siūlomus nepriklausomų finansinių auditorių ir vidaus (veiklos) auditorių samdymo susitarimus;
• atsižvelgdamas į audito išvadas tvirtina metinę finansinę atskaitomybę, priima nutarimą dėl pelno paskirstymo arba nuostolių padengimo;
• priima sprendimą dėl Kooperatyvo stojimo į sąjungas, išstojimo iš jų, filialų ir atstovybių, kitų įmonių ir organizacijų steigimo, veiklos nutraukimo ir kitų organizacinių klausimų. Kooperatyvui neleidžiama steigti filialų ar atstovybių už Kauno laisvosios ekonominės zonos ribų;
• sprendžia kitus Kooperatyvo ūkinės – komercinės ir finansinės veiklos klausimus, kuriuos pateikia svarstymui valdyba, stebėtojų taryba arba generalinis direktorius;
• keičia Kooperatyvo buveinės adresą;
• priima sprendimą reorganizuoti, pertvarkyti arba likviduoti Kooperatyvą;
• atlieka sprendimus dėl kitų klausimų, apibrėžtų Lietuvos Respublikos įstatymuose, kituose teisės aktuose, bei Kooperatyvo valdymo organų darbo Reglamentuose.

• Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimą šaukia Kooperatyvo valdyba, o jeigu ji nustatytais atvejais ir terminais susirinkimo nesušaukia – generalinis direktorius arba ne mažiau kaip 1/4 Kooperatyvo narių. Eilinius Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimus valdyba sušaukia kasmet, ne vėliau kaip per 4 mėnesius po finansinių metų pabaigos. Visuotinis susirinkimas renkasi ne mažiau nei 1 kartą per metus. Apie šaukiamą Susirinkimą nariams turi būti pranešta bent vienu iš šių būdų: laikraštyje „Ūkininko patarėjas“; elektroninėmis ryšių priemonėmis; Kooperatyvo būstinėje bei struktūriniuose padaliniuose ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų arba įteikiant pranešimus kiekvienam nariui (narių atstovui) pasirašytinai.
• Neeilinius susirinkimus valdyba šaukia savo iniciatyva, o taip pat, kai to reikalauja generalinis direktorius arba ne mažiau kaip 1/4 Kooperatyvo narių (narių atstovų).
• Narių (narių atstovų) susirinkimui pirmininkauja išrinktas Kooperatyvo narys. Susirinkimas išsirenka asistentą (sekretorių) ir balsų skaičiuotojus.
• Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimas gali priimti sprendimus, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/2 Kooperatyvo narių arba 2/3 narių atstovų. Jeigu tiek Kooperatyvo narių (narių atstovų) į susirinkimą neatvyko, susirinkimas tais pačiais darbotvarkės klausimais turi būti šaukiamas pakartotinai.
• Pakartotinai sušauktame susirinkime sprendimai gali būti priimami, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 1/3 Kooperatyvo narių arba 1/2 narių atstovų. Jeigu į pakartotinai sušauktą susirinkimą neatvyko nustatytas Kooperatyvo narių (narių atstovų) skaičius, šaukiamas dar vienas susirinkimas. Jis sprendimus priima esant bet kokiam Kooperatyvo narių (narių atstovų) skaičiui. Pakartotinis susirinkimas turi būti sušauktas ne vėliau kaip per 1 mėnesį, apie tai pranešus nariams (narių atstovams) ne vėliau kaip prieš 7 dienas. Pakartotiniame susirinkime galioja neįvykusio susirinkimo darbotvarkė.
• Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimo sprendimai priimami Kooperatyvo narių (narių atstovų), užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma, išskyrus šių įstatų 21.5.1, 21.5.3., 21.5.6, 21.5.16 punktuose nurodytus sprendimus, kurie priimami ne mažiau kaip 2/3 Kooperatyvo narių (narių atstovų), užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų dauguma.
• Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkime balsuojama atviru balsavimu, išskyrus atvejus, kai slapto balsavimo reikalauja ne mažiau kaip 1/10 susirinkimo dalyvių sąraše užsiregistravusių Kooperatyvo narių (narių atstovų). Slaptu balsavimu taip pat renkami Kooperatyvo valdybos nariai, stebėtojų tarybos nariai ir jų pirmininkai.
• Sandorių, sudaromų be narių (narių atstovų) susirinkimo sprendimo, suminė vertė finansiniais metais negali būti didesnė kaip 1/10 Kooperatyvo nuosavo kapitalo vertės.
• Kooperatyvo narį Kooperatyvo narių susirinkime gali atstovauti ir balsuoti kitas Kooperatyvo narys arba trečiasis asmuo, turintis raštišką įgaliojimą.
• Vienas įgaliotinis gali atstovauti ne daugiau kaip 3 (tris) Kooperatyvo narius.
• Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas pasirašo susirinkimo asistentas, pirmininkas ir susirinkimo įgaliotas Kooperatyvo narys.
• Prie narių (narių atstovų) susirinkimo protokolo pridedamas Kooperatyvo narių (narių atstovų), atvykusių ir užsiregistravusių iki susirinkimo pradžios, sąrašas.
• Kooperatyvo valdyba yra kolegialus Kooperatyvo valdymo organas, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas.

• Valdybos pirmininką 4 metams tiesiogiai slaptu balsavimu renka Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimas.
• Valdybos pirmininkas organizuoja valdybos darbą, kviečia valdybos posėdžius, tvirtina jų dienotvarkę, pirmininkauja juose ir organizuoja nutarimų projektų parengimą bei vykdymą.
• Valdybos pirmininkas atstovauja valdybą ir Kooperatyvą pagal Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimo įgaliojimus bei nutarimus.
• Informuoja Valdybos narius apie narių, generalinio direktoriaus ir auditorių pasiūlymus dėl Kooperatyvo veiklos. Teikia savo įžvalgas ir vertinimus dėl kooperatyvo veiklos.
• Vykdo kitą kertinę veiklą, kuri nepriskirta stebėtojų tarybos narių, generalinio direktoriaus ar kitų administracijos darbuotojų kompetencijai.

• Valdybos darbo tvarką, valdybos narių ir jos pirmininko pareigas bei įgaliojimus nustato Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimo patvirtintas valdybos darbo reglamentas.
• Valdybą sudaro 7 (septyni) nariai – 5 (penki) Kooperatyvo pajininkai ar Kooperatyvo pajininkų juridinių asmenų  įgalioti asmenys bei 2 (du) nepriklausomi nariai, neturintys Kooperatyvo pajų.
• Pajininkus Valdyboje bei jos pirmininką 4 (ketverių) metų kadencijai renka Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimas.
• Nepriklausomus Valdybos narius Susirinkimui siūlo išrinkta pajininkų Valdyba (valdyba gali būti sudaryta tik iš 5 pajininkų, t. y. nerinkti nepriklausomų narių). Susirinkimas šiuos siūlymus priima arba atmeta. Nepriklausomų valdybos narių kadencijos pabaiga sutampa su Valdybos kadencijos pabaiga.
• Valdyba ar jos nariai savo veiklą pradeda ir baigia teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais.
• Pasibaigus valdybos kadencijai, ji vykdo savo įgaliojimus iki bus išrinkta nauja valdyba.
• Bet kuris valdybos narys gali atsistatydinti kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu pareiškęs Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimui. Tokiu atveju, Susirinkimas renka naują Valdybos narį, kuris kadenciją baigia kartu su anksčiau išrinkta Valdyba.
• Valdybos narys, valdybos pirmininkas arba visa valdyba gali būti atšaukti narių susirinkimo (narių atstovų) susirinkimo nutarimu kadencijai nepasibaigus.
• Valdyba savo posėdžius organizuoja esant reikalui, bet ne rečiau kaip kartą per mėnesį.
• Valdyba sprendimus priima posėdyje, kuriame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 visų valdybos narių. Sprendimai priimami dalyvaujančių posėdyje balsų dauguma. Valdybos posėdžiuose dalyvauja ir generalinis direktorius, išskyrus tuos atvejus kai valdyba nusprendžia dirbti „už uždarų durų“. Valdybos posėdžiuose taip pat aktualiais klausimais gali būti kviečiami dalyvauti ir kiti asmenys.
• Valdyba turi šiuos įgaliojimus:
  • rengti ir tvirtinti ilgalaikes strategines kryptis ir tikslus prieš teikiant Kooperatyvo narių susirinkimui galutiniam patvirtinimui;
  • rengti ir tvirtinti ilgalaikės strategijos įgyvendinimo planą;
  • atlikti periodinės rinkos situacijos bei kooperatyvo veiklos stebėseną ir jos poveikio strategijai vertinimą;
  • tvirtinti Kooperatyvo veiklos planą ir finansinį planą;
  • tvirtinti ir teikti komentarus administracijai dėl Kooperatyvo veiklos biudžeto bei atlikti finansinių ir veiklos rezultatų periodinę stebėseną;
  • tvirtinti ilgalaikio turto sandorius ir ilgalaikes investicijas, kurių vertė viršija 30.000 eurų bei visus sandorius, susijusius su finansiniais įsipareigojimais ir suteikiamomis garantijomis;
  • tvirtinti kitas investicijas ir pirkimus, numatomus kartu su biudžetu arba jį viršijančius;
  • tvirtinti realizuojamos produkcijos ir teikiamų paslaugų kainodaros principus;
  • tvirtinti tiesioginius (pardavimų) sandorius, kurių vertė viršija 2.000.000 eurų, ir šių sandorių sutarčių sąlygas;
  • priimti sprendimus dėl priėmimo į Kooperatyvo narius ir atleidimo iš Kooperatyvo narių;
  • rengti ir tvirtinti nepiniginio pajinio įnašo įvertinimo tvarką;
  • organizuoti narių (narių atstovų) susirinkimus ir informuoti apie tai Kooperatyvo narius (narių atstovus);
  • tvirtinti konfidencialios informacijos ir komercinių (gamybinių) paslapčių sąrašą;
  • rengti rizikų valdymo planą ir vykdyti jo įgyvendinimo priežiūrą;
  • tvirtinti pajų dydžius ir jų perleidimo, perskirstymo tvarką;
  • organizuoti uždarą aukcioną pajams pirkti ir parduoti;
  • tvirtinti Kooperatyvo valdymo ir organizacinę struktūrą, darbuotojų pareigybių sąrašą ir maksimalų etatų skaičių;
  • tvirtinti darbuotojų atlygio politiką ir maksimalius atlygio rėžius;
  • vykdyti atranką ir tvirtinti generalinio direktoriaus kandidatūrą bei jo atšaukimą;
  • tvirtinti skyrių vadovų skyrimą ir atšaukimą;
  • tvirtinti generalinio direktoriaus ir skyrių vadovų pareiginius nuostatus;
  • nustatyti užduotis, prioritetus ir tikslus vadovybei, juos suderinant su strategija;
  • tvirtinti generalinio direktoriaus ir skyrių vadovų veiklos vertinimo (atlygio, motyvacijos ir kt.) sistemą;
  • vykdyti generalinio direktoriaus ir skyrių vadovų periodinį veiklos vertinimą;
  • paruošti valdybos, stebėtojų tarybos ir generalinio direktoriaus darbo reglamentus ir pateikti juos tvirtinti narių (narių atstovų) susirinkimui;
  • vykdyti Valdybos veiklos vidinį vertinimą, organizuoti vidaus auditą ir teikti siūlymus Kooperatyvo narių susirinkimui dėl išorinių vidaus auditorių samdymo;
  • vykdyti vadovų ugdymą organizacijoje, talentų pritraukimą į Kooperatyvą ir jų identifikavimą Kooperatyvo viduje;
  • atlikti organizacinės kultūros formavimą Kooperatyve (misija, vizija, vertybės ir kt.);
  • vykdyti nesutarimų tarp kooperatyvo narių ir administracijos sprendimą;
  • vykdyti išorinę komunikaciją su valstybės institucijomis, asociacijomis, žiniasklaida ir kitomis suinteresuotomis šalimis;
  • atlikti nepriklausomų auditorių atranką bei teikti siūlymus Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimui dėl auditorių samdymo;
  • analizuoti ir vertinti generalinio direktoriaus pateiktą medžiagą apie Kooperatyvo veiklos strategijos įgyvendinimą, veiklos organizavimą, kooperatyvo finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus, pajamų ir išlaidų sąmatas, inventorizacijos ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis;
  • tvirtinti kooperatyvo metinių finansinių ataskaitų rinkinį, Kooperatyvo tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį, sudarytą priimti sprendimui dėl tantjemų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo, Kooperatyvo pelno (nuostolių) paskirstymo ir sprendimo dėl tantjemų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį projektus;
  • nustatyti ir tvirtinti lėšų skolinimosi iš savo narių tvarką;
  • tvirtinti komunikacijos su kooperatyvo nariais planą;
  • vykdyti valdymo modelio stebėseną ir procesų tobulinimą Kooperatyve;
  • spręsti kitus Kooperatyvo veiklos klausimus, kurie nurodyti teisės aktuose, šiuose įstatuose ar valdybos darbo reglamente.
• Valdybos sprendimai priimami Valdybos narių balsų dauguma.
• Generalinis direktorius yra vienasmenis valdymo organas, vadovaujantis administracijai.
• Generalinis direktorius:
  • organizuoja ir vykdo Kooperatyvo ūkinę finansinę veiklą;
  • atstovauja Kooperatyvą santykiuose su trečiaisiais asmenimis, teisme, arbitraže, sudaro sandorius;
  • priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro su jais darbo sutartis, skiria jiems paskatinimus ir nuobaudas;
  • teikia valdybai medžiagą apie savo darbą;
  • teikia valdybai Kooperatyvo veiklos programos, pajamų ir sąnaudų sąmatos, finansinės atskaitomybės ir pelno (nuostolio) paskirstymo projektus bei kitą, valdybos reikalaujamą medžiagą;
  • su administracijos darbuotojų pagalba rengia medžiagą valdybos posėdžiams;
  • atlieka kitus Kooperatyvo jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
• Reikalavimai generaliniam direktoriui ir administracijos darbo tvarka nustatoma administracijos darbo reglamente.
• Generalinį direktorių renka ir atšaukia valdyba. Darbo sutartį su generaliniu direktoriumi pasirašo valdybos pirmininkas.
• Generaliniu direktoriumi gali tapti valdybos narys, jos pirmininkas, Kooperatyvo narys, taip pat kitas veiksnus fizinis asmuo. Valdybos pirmininkui ar nariui tapus generaliniu direktoriumi turi būti renkamas naujas Valdybos pirmininkas ar narys.
• Generalinis direktorius dalyvauja valdybos posėdžiuose patariamojo balso teise.
• Kooperatyvo organų atsakomybė:
  • Valdybos nariai, valdybos pirmininkas ar generalinis direktorius privalo atlyginti Kooperatyvui žalą, patirtą dėl valdybos, valdybos pirmininko arba generalinio direktoriaus, jų atliktų sprendimų, priimtų pažeidžiant Kooperatyvo įstatus ar su Kooperatyvo veikla susijusius įstatymus.
  • Valdybos nario, valdybos pirmininko arba generalinio direktoriaus atsistatydinimas ar pašalinimas iš pareigų neatleidžia jo nuo žalos, kuri kilo dėl jo kaltės, atlyginimo.
  • Kooperatyvo valdybos nariai Kooperatyvui padarytą žalą atlygina solidariai. Paskiri valdybos nariai, priimant neteisėtus, Kooperatyvui žalingus sprendimus balsavę prieš (tai turi būti užfiksuota protokole), nuo žalos atlyginimo atleidžiami.
• Kooperatyvo valdyba nustato informacijos, kuri sudaro Kooperatyvo komercinę bei technologinę paslaptį, sudėtį ir traukia atsakomybėn už jos pagarsinimą.

VI. KOOPERATYVO VEIKLOS KONTROLĖ

• Kooperatyvo kontrolę vykdo valdybos parinktos ir narių susirinkimo patvirtintos audito įmonės ar auditoriai, kuri:
  • tikrina Kooperatyvo ūkinę finansinę veiklą;
  • informuoja valdybą, Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimą, stebėtojų tarybą, ir generalinį direktorių apie Kooperatyvo veiklos pažeidimus;
  • finansiniams metams pasibaigus, narių (narių atstovų) susirinkimui pateikia išvadą dėl Kooperatyvo metinės finansinės atskaitomybės.

• Kooperatyvo veiklą įstatymų nustatyta tvarka turi teisę tikrinti valstybės institucijos.
• Kooperatyvo valdybos sprendimu atliekamas vidaus (veiklos) auditas.
• Kooperatyve taip pat sudaroma Stebėtojų Taryba, vykdanti priežiūros funkcijas, kurios veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti teisės aktai, šie Kooperatyvo įstatai, Kooperatyvo narių susirinkimo sprendimai ir Stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
  • Stebėtojų tarybą sudaro 15 (penkiolika) narių, kurie yra Kooperatyvo pajininkai. Pajininkus stebėtojų taryboje bei jos pirmininką 4 (ketverių) metų kadencijai renka Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimas.
  • Stebėtojų tarybos darbo tvarką, stebėtojų tarybos narių ir jos pirmininko pareigas bei įgaliojimus nustato Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimo patvirtintas stebėtojų tarybos darbo reglamentas.
  • Pasibaigus stebėtojų tarybos kadencijai, ji vykdo savo įgaliojimus iki bus išrinkta nauja stebėtojų taryba.
  • Bet kuris stebėtojų tarybos narys gali atsistatydinti kadencijai nepasibaigus, apie tai raštu pareiškęs Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimui.
  • Stebėtojų tarybos narys, stebėtojų tarybos pirmininkas arba visa stebėtojų taryba gali būti atšaukti narių susirinkimo (narių atstovų) susirinkimo nutarimu kadencijai nepasibaigus.
  • Stebėtojų taryba prie valdybos posėdžių prisijungia ne rečiau kaip kartą per tris mėnesius.
  • Stebėtojų taryba turi šiuos įgaliojimus:
    • vykdyti aktyvią komunikaciją su Kooperatyvo nariais, dalyvaujant regioniniuose susitikimuose bei renkant grįžtamąjį ryšį;
    • pateikti nuomonę Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimui apie valdybos bei Kooperatyvo veiklą ir kitus aktualius klausimus;
    • vykdyti pajininkų interesų atstovavimą;
    • kartu su valdyba rengti komunikacijos su kooperatyvo nariais planą;
    • atlikti patariamąją funkciją valdybai formuojant trumpalaikes ir ilgalaikes strategines gaires;
    • pritraukti naujus narius į Kooperatyvą;
    • dalyvauti valdybos narių darbo vertinime;
    • tarpininkauti nesutarimų tarp Kooperatyvo narių ir administracijos sprendime.

VII. KOOPERATYVO PABAIGA IR PERTVARKYMAS

• Kooperatyvo reorganizavimas:
  • Reorganizavimas – tai Kooperatyvo, kaip juridinio asmens, pasibaigimas be likvidavimo procedūros.
  • Kooperatyvas gali būti reorganizuojamos šiais būdais:
    • jungimo;
    • skaidymo.

• Galimi Kooperatyvo jungimo būdai yra prijungimas ir sujungimas:
  • prijungimas – vienos ar daugiau kooperatinių bendrovių prijungimas prie kitos kooperatinės bendrovės, kuriai pereina visos reorganizuojamo Kooperatyvo teisės ir pareigos;
  • sujungimas – dviejų ar daugiau kooperatinių bendrovių susivienijimas į naują kooperatinę bendrovę, kuriai pereina visos reorganizuotų kooperatinių bendrovių teisės ir pareigos.
• Galimi Kooperatyvo skaidymo būdai yra išdalijimas ir padalijimas:
  • išdalijimas – reorganizuojamo Kooperatyvo teisių ir pareigų išdalijimas kitoms veikiančioms kooperatinėms bendrovėms;
  • padalijimas – reorganizuojamo Kooperatyvo pagrindu įsteigiamos dvi ar daugiau kooperatinių bendrovių, kurioms tam tikromis dalimis pereina reorganizuojamo Kooperatyvo teisės ir pareigos.
• Reorganizavime dalyvaujančių kooperatinių bendrovių valdymo organai privalo parengti reorganizavimo sąlygas. Jose nurodoma:
  • kiekvienos reorganizuojamos kooperatinės bendrovės pavadinimas, buveinė, kodas, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šią kooperatinę bendrovę;
  • reorganizavimo būdas, pasibaigiantis Kooperatyvas ir tęsiančios veiklą po reorganizavimo kooperatinės bendrovės;
  • reorganizuojamo Kooperatyvo nario tapimo tęsiančios veiklą po reorganizavimo kooperatinės bendrovės nariu tvarka, sąlygos ir terminai bei išmokos Kooperatyvo nariams;
  • momentas, nuo kurio pasibaigiančio Kooperatyvo teisės ir pareigos pereina tęsiančiai veiklą po reorganizavimo kooperatinei bendrovei;
  • papildomos teisės, reorganizavimo laikotarpiu suteikiamos reorganizuojamų kooperatinių bendrovių valdymo ir kontrolės organams, taip pat ekspertams;
  • sąlygos, kurias patenkinus reorganizavimas gali būti baigiamas.

• • Kartu su reorganizavimo sąlygomis turi būti parengti kiekvienos po reorganizavimo veiksiančios kooperatinės bendrovės įstatų projektai.
  • Kiekvienos reorganizavime dalyvaujančios kooperatinės bendrovės valdymo organai privalo parengti rašytines ataskaitas. Ataskaitose turi būti nurodyti reorganizavimo tikslai, paaiškintos reorganizavimo sąlygos, Kooperatyvo veiklos tęstinumas, taip pat nurodyti reorganizavimo terminai bei ekonominiai pagrindai, jei to pareikalauja reorganizavime dalyvaujančio Kooperatyvo nariai, turintys ne mažiau kaip 1/20 balsų.
  • Kooperatyvo reorganizavimo sąlygos turi būti įvertintos reikiamos kvalifikacijos nepriklausomų ekspertų. Kiekviena reorganizavime dalyvaujanti kooperatinė bendrovė skiria ekspertą.
  • Apie reorganizavimo sąlygų sudarymą turi būti paskelbta viešai tris kartus, darant ne mažesnes kaip 30 dienų pertraukas, arba paskelbta viešai vieną kartą ir pranešta visiems Kooperatyvo kreditoriams raštu. Pranešime turi būti nurodyta: kiekvienos reorganizuojamos kooperatinės bendrovės pavadinimas, buveinė, kodas, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šią kooperatinę bendrovę, reorganizavimo būdas, pasibaigiančio Kooperatyvo ir tęsiančios veiklą po reorganizavimo kooperatinės bendrovės momentas, nuo kurio pasibaigiančio Kooperatyvo teisės ir pareigos pereina tęsiančiai veiklą po reorganizavimo kooperatinei bendrovei, kur ir nuo kada galima susipažinti su reorganizavimo sąlygomis, po reorganizavimo tęsiančių veiklą ir (ar) naujai kuriamų kooperatinių bendrovių steigimo dokumentais ar jų projektais ir visų reorganizavime dalyvaujančių kooperatinių bendrovių valdymo organų parengtomis ataskaitomis, ekspertų vertinimais bei praėjusių 3 finansinių metų finansinėmis atskaitomybėmis.
  • Sprendimo dėl Kooperatyvo reorganizavimo priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą reorganizuoti Kooperatyvą turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.
  • Sprendimas dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo turi būti priimtas ne mažiau kaip 2/3 kooperatinės bendrovės narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų. Sprendimas dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo gali būti priimtas tik praėjus 30 dienų nuo reorganizavimo sąlygų viešo paskelbimo. Sprendimu dėl kooperatinės bendrovės reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti ar priimti nauji įstatai.
  • Reorganizavimas laikomas baigtu, kai juridinių asmenų registre įregistruojamos po reorganizavimo sukurtos naujos kooperatinės bendrovės ar įregistruojami tęsiančių veiklą kooperatinių bendrovių pakeisti įstatai.
  • Reorganizuojant naujai įkurtos kooperatinės bendrovės pirmasis narių susirinkimas turi išrinkti kooperatinės bendrovės valdymo ir kontrolės organus.
  • Likviduojamas Kooperatyvas negali būti reorganizuojamas.
• Kooperatyvo pertvarkymas:
  • Kooperatyvas pertvarkomas Civilinio kodekso ir LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo nustatyta tvarka. Po pertvarkymo veiksiančiam juridiniam asmeniui pereina visos pertvarkomo Kooperatyvo teisės ir pareigos.
  • Sprendimą pertvarkyti Kooperatyvą ir kartu po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentus priima narių susirinkimas ne mažiau kaip 2/3 Kooperatyvo narių, užsiregistravusių susirinkimo dalyvių sąraše, balsų.
  • Apie Kooperatyvo pertvarkymą turi būti paskelbta viešai 3 kartus, darant ne mažesnes kaip 30 dienų pertraukas, arba viešai vieną kartą ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki sprendimo dėl pertvarkymo priėmimo ir pranešta raštu visiems Kooperatyvo  kreditoriams. Pranešime nurodoma:
    • Kooperatyvo pavadinimas;
    • Kooperatyvo buveinė;
    • Kooperatyvo kodas;
    • registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie pertvarkomą Kooperatyvą;
    • juridinio asmens, į kurį pertvarkomas Kooperatyvas, teisinė forma;
    • pertvarkomo Kooperatyvo nario tapimo po pertvarkymo tęsiančio veiklą juridinio asmens dalyviu tvarka, sąlygos ir terminai;
    • momentas, nuo kurio pertvarkomo Kooperatyvo teisės ir pareigos pereina po pertvarkymo tęsiančiam veiklą juridiniam asmeniui;
    • kur ir nuo kada galima susipažinti su pertvarkymo sąlygomis, jeigu jos sudaromos, po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentais ir pertvarkomo Kooperatyvo praėjusių 3 finansinių metų metinėmis finansinėmis atskaitomybėmis.
  • Sprendimo dėl Kooperatyvo pertvarkymo priėmimą patvirtinantis dokumentas turi būti pateiktas juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną. Juridinių asmenų registro tvarkytojas apie sprendimą pertvarkyti kooperatinę bendrovę turi paskelbti teisės aktų nustatyta tvarka.
  • Pertvarkymas laikomas baigtu nuo po pertvarkymo veiksiančio juridinio asmens steigimo dokumentų įregistravimo juridinių asmenų registre.
  • Steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per 6 mėnesius nuo sprendimo pertvarkyti Kooperatyvą priėmimo.
• Kooperatyvo likvidavimas:
  • Kooperatyvas likviduojamas:
    • narių susirinkimo sprendimu;
    • pasibaigus įstatuose numatytam veiklos terminui;
    • Kooperatyvo narių skaičiui sumažėjus mažiau, negu yra LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymo leidžiamas minimumas, jeigu Kooperatyvo nariai per 6 mėnesius po tokio sumažėjimo nenutaria Kooperatyvo reorganizuoti ar pertvarkyti;

28.1.4.    teismo ar kreditorių susirinkimo sprendimu likviduoti bankrutavusį Kooperatyvą;

28.1.5. teismo sprendimu, kai Kooperatyvo steigimas pripažįstamas negaliojančiu, kaip tai nustatyta Civiliniame kodekse;

• • teismo sprendimu juridinių asmenų registro tvarkytojo iniciatyva, kaip tai nustatyta Civiliniame kodekse;
  • teismo sprendimu, kai Kooperatyvo veikla pripažįstama netinkama, kaip tai nustatyta Civiliniame kodekse, ir taikoma likvidavimo priemonė.
• Kooperatyvo likvidavimo tvarką nustato Civilinis kodeksas ir LR kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) įstatymas.
• Asmuo, priėmęs sprendimą likviduoti Kooperatyvą, paskiria likvidatorių. Juo turi būti reikiamos kvalifikacijos asmuo. Gali būti skiriama keletas likvidatorių. Jei skiriama keletas likvidatorių, yra sudaroma likvidacinė komisija ir vienas iš likvidatorių skiriamas likvidacinės komisijos pirmininku.
• Nuo likvidatoriaus (likvidacinės komisijos) paskyrimo Kooperatyvo organai, išskyrus narių (narių atstovų) susirinkimą, netenka įgaliojimų, Kooperatyvo narių (narių atstovų) susirinkimo kompetencija dėl sandorių sudarymo, taip pat valdymo ir kontrolės organų teisės bei pareigos pereina likvidatoriui (likvidacinei komisijai).
• Likvidatorius (likvidacinė komisija):

• • pateikia juridinių asmenų registrui dokumentus, reikalingus pasikeitusiems registro duomenims įregistruoti;
  • skelbia apie likvidavimą šių įstatų 28.7 punkte nustatyta tvarka;
  • atstovauja likviduojamą Kooperatyvą teisme, santykiuose su valstybės institucijomis, įstaigomis bei kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis;
  • likvidavimo laikotarpiu sudaro Kooperatyvo buhalterinius balansus;
  • pagal Kooperatyvo sandorius baigia vykdyti prievoles, įskaitant nesumokėtas į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą, taip pat mokesčio administratoriaus pareigūnų ir kitų valstybės institucijų apskaičiuotas sumas, tarp jų baudas ir delspinigius, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos ir sudaro naujus sandorius, neprieštaraujančius likviduojamo Kooperatyvo veiklą reglamentuojantiems įstatymams, atsiskaito Kooperatyvo narių susirinkimui jo nustatytais terminais;
  • per 6 mėnesius nuo likvidavimo paskelbimo dienos priima ir tenkina kreditorių reikalavimus, išieško debitorinius įsiskolinimus;
  • išaiškėjus ginčytinoms prievolėms, iš Kooperatyvo turto išskiria atitinkamą lėšų sumą joms vykdyti ir įmoka į notariato depozito sąskaitą;
  • likusį turtą, praėjus 6 mėnesiams nuo likvidavimo paskelbimo dienos, įstatuose nustatyta tvarka padalija Kooperatyvo nariams, atsižvelgdamas į jų pajaus dydį. Kilus ginčams tarp Kooperatyvo narių dėl likusio turto padalijimo, likvidatorius (likvidacinė komisija) sustabdo turto dalijimą. Narių tarpusavio ginčai ir ginčai su likvidatoriumi sprendžiami teisme;
  • pateikia juridinių asmenų registrui dokumentus, kurie reikalingi likviduotam Kooperatyvui išregistruoti iš juridinių asmenų registro.
• Likvidatorius (likvidacinė komisija), kuris nevykdo savo pareigų ar vykdo jas netinkamai, privalo atlyginti Kooperatyvui visą dėl to padarytą žalą. Likvidacinė komisija yra solidariai atsakinga Kooperatyvui ir tretiesiems asmenims už nuostolius, kurie susidarė dėl šios komisijos kaltės.
• Apie Kooperatyvo likvidavimą viešai skelbiama 2 kartus, darant 30 dienų pertrauką, taip pat pranešama kiekvienam Kooperatyvo nariui ir kreditoriui pasirašytinai ar registruotu laišku. Apie Kooperatyvo likvidavimą pranešama juridinių asmenų registrui ne vėliau kaip pirmą pirmojo viešo paskelbimo dieną.
• Likviduojamas Kooperatyvas gali sudaryti tik tuos sandorius, kurie yra susiję su Kooperatyvo veiklos nutraukimu arba kurie numatyti sprendime likviduoti Kooperatyvą.
• Likviduoto Kooperatyvo dokumentai saugomi įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.