lt en de

Mintys po visuotinio žemdirbių suvažiavimo (2). „Skaldyk ir valdyk“

Remigijus Kelneris, ŽŪK „Pienas LT“ narys

Romėnų posakis „Skaldyk ir valdyk“ Lietuvoje yra pačiame pasiutime - net garas eina. Tereikia  įsiklausyti, ką spaudos konferencijose kalba garsioji ekonomistė ir Seimo narė ponia Aušra Maldeikienė. Jau įsitikinau, kad didesnio „bobų turgaus“ Seimo rūmuose nesu matęs. Kažin, apie ką galvoja A.Maldeikienė, organizuodama tokius forumus ir rašydama laiškus ūkininkams? Prieš pat suvažiavimą ji juos stipriai iškoneveikė ir išvadino Europos ir pasaulio atsilikėliais, sukuriančiais labai mažai BVP skaičiuojant 1ha.

Gaila, kad prie šio turgaus prisijungė ir ponas Vytautas Buivydas. Nors vasario 22 -ąją vykusiame renginyje jis pasakė šiek tiek tiesos, bet dėl kooperacijos tai „susidirbo juodai“ - verčiau būtų patylėjęs. V.Buivydas prisistatė esąs Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo asociacijos pirmininku bei Lietuvos šeimos ūkių sąjungos tarybos nariu, tad tikėjausi iš šio jauno žmogaus protingos, argumentuotos ar bent jau ūkiškos kalbos. Tačiau be įžeidinėjimo ir demagogijos, nieko daugiau neišgirdau.

Renginyje Seime kartu su A.Maldeikiene pasisakė būtent tie, kurie nenori eiti kartu su visa Europa. Jie reikalauja iš valdžios, o kartu ir iš A.Maldeikienės,  priversti pieno perdirbėjus mokėti europines, visiems vienodas kainas, prieštarauja kooperacijai ir naujų pieno fermų statybai.  

LŠŪS pirmininkas Vidas Juodsnukis LRT laidoje „Forumas“ žemės ūkio tema pareiškė, kad „Auroros“ patranka jau užtaisyta. Norėjosi paklausti visų šio forumo dalyvių, ar visi užtaisinėjo liūdnai pagarsėjusią legendinę „Aurorą“?  Matyt, patranka nutaikyta į savuosius, kurie dirba daug žemės ir melžia daug karvių. Patarčiau su ginklais elgtis atsargiai, nes jie kartais patys iššauna ir atneša daug skausmo visiems.

Paprasta aritmetika ir svarbūs rezultatai

Nereikia būti dideliu matematiku, kad apskaičiuotume, kiek neteksime pieno ūkių per artimiausius 3 metus vien dėl senstančių ūkininkų, kurie laiko 1 - 5 melžiamas karves. Per pastaruosius 5 metus paaiškėjo, kad norėdami išlaikyti net apgailėtiną karvių skaičių, kasmet turime pastatyti bent po 100 naujų karvidžių mažiausiai po 50 karvių kiekvienoje.

Jei norime, kad perdirbėjai nesivežtų iš Estijos ir Latvijos po 1000 t  pieno kasdien, statykime fermas Lietuvoje. Tiek pieno gautume iš 33 000 karvių, duodančių po 30 litrų prekinio pieno per dieną. Nejaugi  sunku apskaičiuoti, kiek fermų turėtume pastatyti?  Reikėtų dar bent 350 naujų karvidžių, kuriose gyventų po 100 aukšto europinio produktyvumo karvučių. 

Atvirai pasakysiu, man labai gėda, kad nusivažiavome iki to, kad nebeužsiauginame kiaulių. Tik pamanykite, kiek darbo vietų su europiniais atlyginimais galėtume sukurti už tuos pusę milijardo eurų, kuriuos kasmet išleidžiame kiaulienai nusipirkti užsienyje. Nejaugi turime susitaikyti su medžiotojų užgaida smagiai pamedžioti šerniukus, o mus pasmerkti ekonominei priklausomybei nuo lenkų ar danų?

Paklausykime premjero patarimo - iššaudykime visus šernus, o tuomet dar surenkime varžybas, kas pirmas nušaus šerną, ateinantį iš Baltarusijos ar Rusijos. Supraskime, kad ne sušerdami savo kiaulėms, o eksportuodami apie 68% grūdų kaip žaliavą (kitos Europos šalys eksportuoja apie 18%), elgiamės tarsi savižudžiai.

Buliukus tiesiog lėktuvais išskraidiname į kitas šalis, o patys iš paskos su visais diplomais lekiame į Europą valyti kambarių. Toks pat likimas laukia ir pieno sektoriaus. Jeigu, vykstant rietenoms dėl pieno ūkių, valdžia „neparodys stuburo“, pieną galiausiai turėsime pirkti užsienyje.  

Keistos mintys ateina Lietuvos ūkininkui po visuotinio žemdirbių suvažiavimo, tiesa?





© 2022 UAB "PIENAS LT"