Praėjusiais metais ES valstybėse buvo pagaminta apie 9,81 mln. t sūrių iš karvių pieno ir tai 1,3 proc. daugiau nei 2014 m. Sūrių gamyba ES valstybėse didėjo nuo 2011 m. (2011 m. buvo pagaminta 9,19 mln. t). 2015 m. daugiausia sūrių pagamino Vokietija (2,32 mln. t), Prancūzija (1,78 mln. t) ir Italija (1,01 mln. t). Analizuojamu laikotarpiu sūrių eksportas į trečiąsias šalis sudarė 719 tūkst. t – 0,2 proc. mažiau nei 2014 m. Olandija, Prancūzija, Vokietija ir Italija tarp ES šalių išlieka pagrindinėmis ir didžiausiomis sūrių tiekėjomis į pasaulines rinkas. Analizuojamu laikotarpiu į trečiąsias šalis Olandija eksportavo 132,64 tūkst. t sūrių, Prancūzija – 107,86 tūkst. t, Vokietija – 93,83 tūkst. t, Italija – 87,11 tūkst. t. Po Rusijos embargo vis daugiau ES pagamintų sūrių pasiekė JAV, Japoniją, Saudo Arabiją ir Šveicariją. Praėjusiais metais, palyginti su 2014 m., sūrių eksportas į JAV padidėjo 17 proc. (iki 140,17 tūkst. t), Japoniją – 48 proc. (iki 68,66 tūkst. t), Saudo Arabiją – 24 proc. (iki 38,54 tūkst. t), Šveicariją – 2 proc. (iki 54,82 tūkst. t).
2015 m. sūrių importas iš trečiųjų šalių į ES valstybes sudarė 61,45 tūkst. t ir tai 20 proc. mažiau nei 2014 m. Daugiausia sūrių (51,11 tūkst. t) buvo importuota iš Šveicarijos ir, palyginti su 2014 m., iš šios šalies sūrių importas sumažėjo 1 proc. Kitos dvi pagrindinės sūrių eksportuotojos į ES šalis – tai Naujoji Zelandija ir Norvegija. Palyginti su 2014 m., ES valstybės iš Naujosios Zelandijos sūrių importavo 51 proc. mažiau (iš viso 5,29 tūkst. t), o iš Norvegijos – 5 proc. daugiau (iš viso 2,55 tūkst. t).
Nuo 2011 m. ES valstybėse didėja sūrių suvartojimas. 2015 m. vienas ES gyventojas vidutiniškai suvartojo apie 18,5 kg sūrių, kai 2014 m. – 18,3 kg, o 2011 m. – 17,6 kg.