lt en de

Viešas pasvarstymas dėl Šilutės pieno gamintojų asociacijos pareiškimo

Pažįstu Juzefą Tamavičienę, tikrai gerų darbų yra padariusi pieno gamintojų asociacijoje, bet praeityje. Šiuo metu pasirodęs kaimynų šilutiškių pareiškimas su Juzefa Tamavičiene priešakyje, mane atvirai sakant nustebino. Keliskart skaičiau, bandydamas suvokti šio pareiškimo esmę ir interneto dėka paaiškėjo, kad gerbiama J. Tamavičienė ne tik 15 metų dirbo Katyčių seniūne, bet ir būdama politike ėjo su partijos „Tvarka ir teisingumas“ vėliava. Nepradėkime svarstyti partijų indėlio į Lietuvos politikos formavimą, tą įvertins ir padarys istorija. Bet aš, būdamas pieno gamintojas, kaip ir daugelis iš jūsų pažinodamas šios partijos svarbiausius veikėjus (Remigijų Žemaitaitį, Vytautą Kamblevičių arba Kęstą Komskį), bandau sudėlioti jų viešus, deja, neigiamus pareiškimus, į loginę seką apie pieno gamintojų kooperaciją. Tiksliau apie ŽŪK „Pienas LT“. Pradedu suprasti, kur čia „pakastas šuo“. Pieno gamintojus paklaidinti beprasmėse derybose su perdirbėjais, vedžioti klaidžiausiais valdžios labirintais, kad tik gamintojai nepasuktų į vienintelį teisingiausią kelią – kooperaciją. Tikriausiai, tai būtų pagrindinė šio sujudimo priežastis. Tokia būtų mano išvada.
Perskaičius kaimynų pareiškimą, apima apmaudas, kokie naivūs tie lietuviai, nejaugi nedalyvauja konferencijose, seminaruose, nesidomi kitokia patirtimi. Visas pasaulis seniai nuėjo kitu keliu ir, atrodo, dar niekas neatrado kito būdo, kaip sunkų kaimiečio verslą padaryti labiau stabilų ir šiek tiek pelningesnį. Visi mes žinome, kad tai - kooperacija. Jėga, kuri gali pakeisti žaidimo taisykles. Gal ir galima atrasti kitokį būdą, kurį dar kartą žada išbandyti šilutiškiai ir laimėti šias derybas, pavyzdžiui, mėnesiui ar dviem, o po to vėl bus tas pats. Galiu pasakyti, kad daug esu girdėjęs visokiausių išvedžiojimų iš perdirbėjų ar ekonomistų – analitikų, bet pati svarbiausia žinia, atėjusi iš Vilkyškių: „Akcininkai reikalauja pelno ir jis turi būti ne mažesnis nei pernai, todėl tokia ir pieno kaina“. Nesutikti su tuo neįmanoma. Juk verslininkai investavo į pieno perdirbimą ir nori gauti pelną, taip pat kaip ir mes, pieno gamintojai. Jeigu paskaitytume ataskaitas, tai per pastaruosius 5 metus pieno perdirbėjai gavo beveik vienodą pelno dalį vienam kilogramui pieno –  apie 0,02 EUR/kg. Ir visai nesvarbu, kad buvo ankstesnė krizė ir dabartinė krizė, sutampanti su Rusijos paskelbtu embargu. Galima drąsiai teigti, jeigu Rusijos embargas tęsis iki 2018 m. (kaip pasauliniame pienininkystės kongrese teigė patys rusai), tai kaina tokia ir liks. Ją kaip ir iki šiol formuos perdirbėjai: nekariaus su „maximiniais“ dėl teisingesnio „pieno pyrago“ dalybų, pasidengs gamybos išlaidas, atsegs įprastą pelno dalį akcininkams. Kas liko – atiteks žemdirbiams. Pagal pieno kainų statistiką ir toliau būsime ES dugne.
Jei kritiškiau pažiūrėtume, tai dėl tokios situacijos prisidėjo visi: Seimas, vyriausybė, prekybininkai, perdirbėjai ir mes – pieno gamintojai. Nuo to laiko, kai nutarėme pakeisti savo šalyje ekonominę - politinę santvarką iš socializmo į kapitalizmą, susidūrėme su didžiuliais iššūkiais visose srityse. Visi suprantame, kad tokie dalykai keičiasi palaipsniui, dešimtmečiais. Turi pasikeisti net kelios kartos, kol banguojanti visuomenė atsirinks teisingesnį arba, tiksliau tariant, saugesnį kelią. Lemiamu momentu, kai buvome gavę galimybę turėti pajus pieno perdirbime, neatsakingai ir beveik veltui laisva valia atidavėme apsukriems verslininkams. Ar būtume galėję tapti rimtais žaidėjais šiame versle, didelis klausimas. Tuo metu niekam nieko nereikėjo, visi buvo užsiėmę kolūkių ardymu, o naujakuriams svarbiausia buvo išlaikyti gyvulius, fermas.
Jaučiu, kad užvirs diskusijos šiuo klausimu, bet mieliems kaimynams, su didele pagarba Jūsų pasirinktam keliui, norėčiau pasakyti dar kelis žodžius. Kitas kelias, kooperacijos kelias, apie kurį aš visada kalbu tvirtai ir nedviprasmiškai, yra neišvengiamas. Kuo greičiau mes tai suvoksime, tuo greičiau pradėsime daryti sunkų, bet teisingą ir gerą darbą. Laikas dabar apsispręsti ir įsijungti į šį judėjimą. Tam yra visos galimybės ir prielaidos. Junkitės į kooperatyvą „Pienas LT“ arba patys kurkite viską iš naujo. ŽŪK „Pienas Lt“ būtų labai teisingas pasirinkimas. Ūkininkai, kurie nuėjo „kryžiaus“ kelią, kad atsirastų ši gamykla, stokoja Jūsų palaikymo. Dar ne viskas, kad gamyklos pastatas stovi ir sėkmingai derinama įranga. Daugelis aršiausių pesimistų baigia patikėti, kad ši gamykla tikrai bus. Bet gamyklai reikalingi visi Jūs – su palaikymu ne tik už rankos, ne tik žodžiais, bet konkrečiu Jūsų dalyvavimu su savo pienu ir pajumi. Tada viskas stosis į savo vietas, gamykla veiks, atras savo vietą pasaulio rinkoje, duos didelę pradžią dideliems darbams, nes pasirinktas pagrindinis produktas iš baltymų, savo inovatyvumu, gerokai lenkia įprastinių produktų gamybą. Gamyklos planas – perdirbti keturiskart daugiau pieno, negu šiuo metu turi kooperatyvo nariai. Tik tokio dydžio gamykla bus įdomi užsienio partneriams, perkantiems mūsų produktus.
Mano mieli kolegos, ūkininkai, dabar galėčiau kreiptis ne tik į šilutiškius. Ar mes norime būti tik stebėtojais? ŽŪK „Pienas LT“ gamykla – tai toks pat taikus, geras, atviras banginiukas. Jis padarys daug gero savo maitintojams ir prižiūrėtojams, jeigu tik turės galimybę užaugti. Bet šiandien jis yra puolamas kitų banginių. Tik tarp žmonių tas vyksta kitaip. Jie siunčia kitus, visokio plauko savo patikėtinius. Jų yra tiek daug ir visokiose įstaigose, kad sunku pasakyti, katras patikėtinis pagrindinis. Ilgainiui jie netyčia iškiša galvą apsidairyti ir tuo pačiu išsiduoda. Tada juos galima ištempti į dienos šviesą. Ateis laikas ir tai įvyks. Bet šiuo metu, tai tarsi pilkieji kardinolai, žiūri į akis, gražiai šypsosi, rėžia skambias kalbas, o po skvernu laiko pagalį.
Vien tik kalbos čia nepadės, kad ir kokios aistringos jos bebūtų. Reikia konkrečių veiksmų. Reikia skaitlingumo ir vienybės, kad būtų pakankama jėga atremti visus skandintojus. Jeigu tūkstantis valtelių, o ne viena kita stebėtojų valtelė, išplauktų palydėti mažylio banginiuko, netikiu, kad užpuolikai ryžtųsi prasiveržti pro tokį būrį pagalbininkų. Visa tai panašu į pasaką arba legendą. Bet gyvenimas įrodė, kad visi dideli dalykai daug kartų prasidėjo nuo pasakos. 

 

Pagarbiai,
Ūkininkas ir ŽŪK „Pienas LT“ valdybos narys Remigijus Kelneris





© 2022 UAB "PIENAS LT"