Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pieno perdirbimo gamyklą valdantys ŽŪK „Pienas LT“ atstovai tikina, kad Lietuvos pieno sektoriaus toli gražu nelaukia tokia šviesi ateitis, kaip teigia kai kurie užsienio ekspertai. Kaip žinoma, Tarptautinės pienininkystės federacijos (International Dairy Federation) prezidentas Džeremis Hilas neseniai prognozavo, jog šiųmečiai Lietuvos pieno gamintojų sunkumai tėra trumpalaikiai, o mūsų šalies pieno sektoriaus esą laukia „labai šviesi ateitis“.
„Visi ūkininkai žino, kad padėtis labai prasta, o rugpjūčio mėnesį situacija irgi negerės, – sako ŽŪK „Pienas LT“ narys ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas. – Šiandien jau kalbame ne apie Rusijos embargo pasekmes, o apie situaciją pasaulinėje pieno rinkoje“.
Pieno produktų prekybos sistemos „Global Dairy Trade“ (GDT) aukcionuose toliau stebimos neigiamos tendencijos. Nuo kovo mėnesio GDT surengė jau devynis pieno produktų aukcionus. Visų jų kainų indeksas buvo neigiamas, rodęs kainų smukimą nuo 1,3 iki 10,8 proc. Nors pieno gamintojai tikėjosi bent jau kainų stabilizavimosi, liepos 15 d. GDT aukciono indeksas vėlgi buvo neigiamas. Pieno produktų kainos per 15 dienų nusmuko net 10,7 proc. Žaliavinio pieno kainos šiuo metu yra žemiausios per pastaruosius 10 metų.
„Lietuvoje situacija yra daug labiau sudėtingesnė, nei kitose Europos Sąjungos šalyse, nes pieno perdirbėjai moka mums žemiausią kainą bendrijoje“, – akcentavo B. Markauskas.
Pašnekovas tikino jog esant tokioms aplinkybėms pieno perdirbėjai apskritai grasina nebesupirkti viso Lietuvoje pagaminto pieno. „Trečias dalykas, kad statistika labai aiškiai parodo, jog perdirbėjai kooperatyvų nariams už pieną sumoka gerokai mažiau (iki 30 proc. mažiau), nei nepriklausantiems kooperatyvams ūkininkams“, – pabrėžė B. Markauskas.
Situaciją dar labiau apsunkina tai, kad apie 22 proc. perdirbamo pieno įmonės įsiveža iš Latvijos ir Estijos, užuot supirkusios pieną iš vietos gamintojų. Kooperatyvus piktina tai, kad įvežamą pieną perdirbėjai perka brangiau, nei kooperatyvai parduoda jį eksporto rinkoms.
„Kooperatyvai pieną eksportuoja neturėdami kitos išeities, o kaip rodo duomenys, tas eksportuotas pieno kiekis yra 7 kartus mažesnis už tą, kurį perdirbėjai įsiveža iš užsienio“, – patikslino B. Markauskas.
ŽŪK „Pienas LT“ narys ir Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas teigia, jog geresnių žinių pasaulio rinkose pieno gamintojai laukia visai netrukus, nes niekas neprisimena, jog krizė pieno sektoriuje būtų taip ilgai užtrukusi. Per vienerius metus pieno supirkimo kainos Lietuvoje smuko net 40 proc.
„Teigiamų pokyčių laukia visi ir, tikėtina, jų bus spalio-lapkričio mėnesiais. Tiesa, pieno supirkimo kaina, jeigu ir kils, tai nekils labai stipriai, bet gerų ženklų, manau, vertėtų laukti jau greitai“, – įsitikinęs B. Markauskas.
Jo teigimu, visam Lietuvos pieno sektoriui turės įtakos ir ŽŪK „Pienas LT“ gamyklos veiklos pradžia. „Tada mes pamatysime, kokia yra reali, o ne menama pieno supirkimo kaina“, – įsitikinęs B. Markauskas.
Priklausomai nuo sezoniškumo, ŽŪK „Pienas LT“ pagaminamo pieno kiekis Lietuvoje užima 10-11 proc. rinkos dalį. Per dieną kooperatyvo nariai pagamina apie 360 t pieno. ŽŪK „Pienas LT“ gamykla oficialiai pradės veikti šių metų rudenį, o visu pajėgumu veiklą numatoma pradėti 2016 m. viduryje.