Pieno produktų lentynose – kainų tyla. Jos išsipūtė ir sustabarėjo. Palyginti su pernykšte geguže, pienas, varškė, sviestas, grietinė pabrango dešimtadaliu. Tačiau verslo užkulisiuose – karšta. Pieno gamintojai ir jo perdirbėjai kryžiuoja ietis dėl supirkimo kainų. Jos kai kuriems tiekėjams sumažėjo kone 45 proc. Įtampa pasiekė tokią kulminaciją, kad įsikišti teko ir vyriausybei. Premjeras Algirdas Butkevičius, už vieno stalo pirmadienį, gegužės 12-ąją susodinęs pieno kooperatyvų atstovus bei perdirbimo įmonių vadovus, išgirdo ir vienų, ir kitų argumentus. Tačiau tai, kas dabar vyksta, tėra besikartojanti 2012-ųjų situacija. Pieno supirkimo kainos krinta, nes pasaulyje jo upės patvino. Gamintojai graužiasi nagus, perdirbėjai tekartoja: tai – verslas. Pasak Žemės ūkio rūmų pirmininko Anrejaus Stančiko, šiuo metu pieno rinkoje prie sienos smarkiausiai yra priremti kooperatyvai. „Niekas iš gamintojų su jais nenori sudaryti ilgalaikių pieno supirkimo sutarčių. Nes sunku nuspėti, kokios pieno, - jiems būtinos žaliavos kainos bus po mėnesio kito. Šiuo metu kartojasi užpernykštė istorija ir isterija. Pirmiausia perdirbėjai pigiau už pieną pradėjo mokėti kooperatyvams, o po to – ir visiems kitiems ūkininkams“, - sakė A.Stančikas. Šiuo metu kooperatyvams už bazinį pieną mokama kaina – lyg sūpuoklėse. Vieni kooperatyvai už kilogramą pieno gauna 0,8-0,9 lito, kiti, mažesni – apie 0,5 lito. Tai maždaug ketvirtadaliu mažiau, nei buvo mokama metų pradžioje. Pasak „Vilkyškių pieninės“ vadovo Gintaro Bertašiaus, pienininkystės ūkiai, su kuriais yra sudarytos ilgalaikės sutartys, aštraus pieno supirkimo kainų pokyčio nejunta. „Svarbiausia kainų kritimo priežastis – pieno perteklius. Užsienyje pieno produktų kainos krito labai smarkiai. Mūsų, perdirbėjų, misija - efektingai perdirbti pieną į produktus ir uždirbti 4-5 proc. maržą. Tad neišvengiamai, vos tik eksporto rinkose pritūpia produktų kainos, tenka mažinti ir žaliavos supirkimo kainas“, - sakė G.Bertašius. Jo teigimu, kainų pokyčius greičiausiai pajunta kooperatyvai, nes jie nesudaro su perdirbėjais ilgalaikių sutarčių. „O kas būna, kai trūksta pieno? Juk tuo metu iš jų perkame pieną, už jį brangiausiai mokėdami. Nekontraktinio pieno kainos šiuo metu ir yra gerokai mažesnės, nei kontraktinio. Vis dėlto Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, tepagaminama 1 proc. viso pieno. Jo kainodarai įtaką daro didžiosios valstybės. O mums tenka prisitaikyti“, - priminė „Vilkyškių pieninės“ vadovas.

"Lrytas.lt", 2014 m. gegužės 12 d.,

nuoroda: http://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/pieno-kare-musiu-zemelapiai-uzpernyksciai.htm