Giedrius Surplys: „Ant „Pienas LT“ pastatytas daugelio ūkininkų tikėjimas kooperacija“

Antradienį ŽŪK „Pienas LT“ perdirbimo įmonėje lankėsi Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Giedrius Surplys. Šiuo vizitu didžiausias Lietuvoje pieno gamintojų vertikalios integracijos kooperatyvas pradeda minėti įkūrimo dešimties metų jubiliejų.

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusioje „Pienas LT“ pieno perdirbimo įmonėje ministras Giedrius Surplys apžiūrėjo pieno baltymų gamybos patalpas ir laboratoriją, diskutavo su kooperatyvo valdybos nariais ir vadovais. Dagiausia dėmesio susitikime buvo skirta pieno gamintojų kooperacijos iššūkiams bei plėtros skatinimo priemonėms aptarti, pasidalinta, kuo galėtų būti naudinga „Pienas LT“ patirtis ir ekspertinės įžvalgos.

Pasitikdamas dešimties metų jubiliejų, didžiausias Baltijos šalyse pieno gamintojų kooperatyvas „Pienas LT“, turintis savo perdirbimo įmonę, nuosekliai įgyvendina vertikalios integracijos kooperacijos idėją.  Nuo 2017 m. pradžios pagal pažangiausias technologijas maisto pramonei gaminami grietinėlė ir sausi aukštos pridėtinės vertės pieno produktai - micelinio kazeino, pieno baltymų, pieno filtrato ir pieno išrūgų baltymų milteliai -  eksportuojami į 31 šalį. Kooperatyvo narių skaičius išlieka stabilus -  195 ūkiai. Beveik 76 proc. pieno žaliavos „Pienas LT“ surenka iš kooperatyvui priklausančių stambių pieno gamintojų.

Pasak valdybos pirmininko Tomo Raudoniaus, „Pienas LT“ per savo gyvavimo dešimtmetį patvirtino, kad yra gerai valdomas ir skaidrus verslas. Vis dėlto, jis atkreipė dėmesį į Lietuvos pieno gamintojų nepasitikėjimą  kooperacijos idėja. Ūkininkai vangiai kooperuojasi dėl įvairių priežasčių – vieni dėl ekonominių, kiti dėl asmeninių.

„Nors pieno sektorių Lietuvoje daugiausia sudaro smulkūs ir vidutiniai ūkiai, ūkininkai nenoriai mokosi iš pažangių šalių ir vangiai perima teigiamą patirtį efektyviau valdyti savo ūkius ir gaminti daugiau pieno žaliavos. Jei mūsų šalyje pieno ūkių toliau mažės, o pieno žaliavos kiekiui užtikrinti nebus imtasi papildomų priemonių, yra tikimybė, kad iki 2020 metų Lietuvos pieno sektorius susitrauks iki 25 proc., ir nebus sukurta BVP už beveik 200 mln. eurų“, – sakė valdybos pirmininkas. 

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas atkreipė dėmesį, kad iki šiol trūksta politinės valios aiškiai pasakyti pieno gamintojams, ypač smulkiesiems, kas jų laukia 2030 m. Jis įsitikinęs, kad norėdami išsilaikyti rinkoje ir užtikrinti savo šeimoms  stabilias pajamas, jie turėtų efektyviau valdyti savo ūkius, mažinti pieno gamybos savikainą bei stambinti ūkius, arba galvoti apie natūrinius trumposios maisto grandinės modelius, t.y. gaminti savo rankų darbo pieno produktus ir juos pateikti galutiniams vartotojams. Tačiau ir šiuo atveju, tai būtų sunkiai įsivaizduojama veikla pavieniams ūkiams. Net ir dalyvaujant trumposios maisto grandinės gamyboje naudinga būtų susikooperuoti bent po keletą ūkių.

Žemės ūkio ministras G. Surplys taip pat atkreipė dėmesį į smulkių ūkių perspektyvas. Jis yra įsitikinęs, kad vien finansavimas, kokio dydžio bebūtų, neduoda papildomų garantijų, kad ūkiai plėsis. „Smulkus  ūkininkas, net ir gaudamas papildomą paramą, negalės įsigyti reikalingos technikos, nes neturi nuosavų lėšų projektui įgyvendinti. Todėl jie negali gauti paramos modernizavimui,“ – sakė žemės ūkio ministras.

 

„Šiuo metu vienintelė galimybė smulkesniems ūkiams išsilaikyti rinkoje yra kooperuotis arba kurti gaminamam pienui aukštesnę pridėtinę vertę. Kitais metais ministerija planuoja specialias priemones kooperacijai skatinti, kuriomis galės pasinaudoti ūkininkai kooperatyvams steigti arba dabar veikiančius kooperatyvus plėtoti“, - sakė G.Surplys. „Vis dėlto, ministerija negali pasakyti ūkiams, kurie iš jų yra optimalūs arba kokio dydžio turėtų būti. Apie tai ūkininkų bendruomenę veiksmingiausiai galėtų informuoti ir šviesti ūkininkų asociacijos“, - įsitikinęs žemės ūkio ministras. 

Kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos nariai atkreipė žemės ūkio ministro dėmesį, kad valstybinės paramos kooperacijai plėtoti politika turi būti orientuota į ilgalaikius strateginius sprendimus, tikslines programas. Viena iš jų – Lietuvos ilgalaikės pieno plėtros strategijos gairės, prie kurių parengimo reikšmingai prisidėjo ankstesnis „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas ir kiti kooperatyvo ekspertai.

Ministras paragino kooperatyvo vadovus toliau aktyviai dalyvauti diskusijose dėl pieno sektoriaus plėtros ir proaktyviai dalintis pasiūlymais dėl nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisų. „Svarbu, kad būtumėte išgirsti vardan proveržio. Tikiu, kad progresyvios idėjos bus priimtos, nes tai rodo visi ženklai“, – teigė G.Surplys.

Apžvelgdamas kooperacijos situaciją Lietuvoje, žemės ūkio ministras ŽŪK „Pienas LT“ pavadino eksperimentu, kuris turi pavykti. „Esate daugiau negu įmonė, daugiau negu kooperatyvas. Ant jūsų pastatyta daugelio ūkininkų tikėjimas kooperacija. Labai svarbu, kad padėtumėte savo nariams modernizuoti ūkius, kad jie gautų kuo didesnius primilžius, efektyviau gamintų ir mažintų savikainą. Kaimynai  turi matyti, kad šis ūkininkas yra kooperatyve ir jam gerai sekasi. Tai veiks kaip magnetas ir pritrauks daugiau narių į kooperatyvą. Jei jums pasiseks, vadinasi, tai yra įmanoma. Antraip tikėjimas kooperacija bus dar mažesnis“, – sakė žemės ūkio ministras G.Surplys.