lt en de

Pokalbis prie pieno stiklinės. Vaida Zubraitė: „Tokie čia susirinko žmonės – ima ir padaro“

Vaidos gali klausyti ilgai dėl jautraus balso, šiltos šypsenos,  nuoširdaus žvilgsnio.  Lanksti ir tolerantiška požiūryje į kasdienę buitį, ji tampa itin principinga, jei kalba pasisuka apie darbą.  Kartais atrodo, kad kokybės užtikrinimo specialistė Vaida Zubraitė skuba labiausiai iš visų. Nors ji žingsnių neskaičiuoja, tačiau susuka ne vieną kilometrą zuidama iš laboratorijos į pieno priėmimo vietą ir atgal į kabinetą. Tarp visų darbų, kurių atidėlioti nevalia, ji dar spėja pravesti ekskursiją į gamybą, papasakoti naujienlaiškiui apie eilinius Halal ar Kosher mokymus darbuotojams. Pernai Vaida dalyvavo mokymuose Vokietijoje, o šiemet buvo paskirta mūsų įmonės Halal darbuotojų grupės vadove. Vaida yra vienintelė darbuotoja, turinti teisę bendrauti su šios sertifikavimo įstaigos atstovais.

  • Vaida, mudvi pieno stiklinę kartu geriame pirmą kartą. „Pienas LT“ dirbi daug ilgiau nei aš.

Lapkritį bus jau trys metai. „Pienas LT“ pradėjau dirbti nuo gamyklos atidarymo pradžios, naujajame kokybės skyriuje. Tuometinė skyriaus vadovė ieškojo specialistės, kuri galėtų padėti parengti procedūras ir kitus dokumentus pagal kokybės ir maisto saugos standartus bei juos įgyvendinti. Tačiau po mėnesio ji išėjo ir laikinąja kokybės vadove paskyrė mane. Darbo buvo daug. Reikėjo įdiegti ne tik maisto saugos standartų reikalavimus, bet ir išmokti vadybinio darbo.

  • Kodėl nelikai rašyti mokslinio darbo?

Baigus magistro studijas, pasiūlymų tęsti studijas doktorantūroje sulaukiau nemažai, tačiau siūlomos temos buvo „ne prie širdies“.

Po studijų pradėjau dirbti tarptautinėje įmonėje Mažeikiuose, tačiau ten ilgai neužsibuvau, kadangi pasiilgau namų ir artimųjų. Be to, kur tai matyta, kad kaunietė negrįžtų į gimtąjį miestą.

Grįžusi į gimtąjį miestą, įsidarbinau „Pienas LT“, kuris mane suviliojo galimybėmis tobulėti. Ankstesnėje darbovietėje visa kokybės vadybos sistema jau buvo pilnai sukurta, kolegos tarsi išminčiai viską žinojo. O čia man atsirado galimybė sukurti kažką pačiai.

  • Treji profesiniai metai žemės ūkio kooperatyvo pieno perdirbimo įmonėje. Ką įgijai per tuos metus?

Gavau daug patirties – ir specialybės, ir vadovavimo. Pirmieji metai buvo tikrai intensyvūs. Rengėme dokumentus pagal standartus, juos įgyvendinome. Įmonė mane siuntė į seminarus, gavau daug žinių apie Halal ir Kosher maisto kokybę ir reikalavimus. Visa tai ne tik žinios – tai praplėstas profesinis pasaulis.

  • Mokomės visą gyvenimą – iš mokytojų, dėstytojų, tuomet iš  vadovų. Tačiau sakoma, kad daugiausia išmokstame vienas iš kito. Daug bendrauji su kooperatyvo nariais ūkininkais jų pačių darbo vietoje, atlikdama kokybės auditus ūkiuose. Ar kada susimąstei, ko iš jų išmokai?

Iš pradžių atrodė, kad ūkininkų darbas gana paprastas ir nesudėtingas. Tačiau kuo daugiau važinėju ir  su jais bendrauju, pamatau kiek jie jėgų atiduoda bei darbo įdeda, dirbdami ir prižiūrėdami savo ūkį, siekdami išgauti aukščiausios kokybės pieną.  

Kooperatyvo nariai, su kuriais teko bendrauti, patraukia savo nuoširdumu ir noru bendrauti. Jie nuoširdžiai pasakoja kaip įkūrė ir plėtė ūkį, kaip įtraukė šeimą, kartais pasidalina ir patarimais.

 Atrodo, kad ūkis yra mini gamykla, kurioje viskas turi savo vietą ir savo tvarką. Iš tiesų, ferma – tai mikro visata, nuo kurios priklauso ši įmonė.

  • Kaip apibūdintum mūsų įmonės darbuotoją? Juk esame tokie skirtingi profesinėmis kompetencijomis, ir veiklos pobūdžiu.

Kiekvienas mūsų prisideda prie įmonės kūrimo ir jos tobulinimo, savo žiniomis ir patirtimi. Manau galėtume daugiau prisidėti prie aplinkos gerinimo, dalyvaujant bendrose talkose „Darom“. Tikiu, kad tokių projektų, kurie apjungtų mūsų bendruomenę, dar bus ne vienas.  

O jei reikėtų nupiešti mano kolegas vienijantį portretą, norėčiau matyti pramuštgalvį, jaunatvišką ir tikslo siekiantį ryžtingą personažą. 

  • Ne kartą su kolegomis stebėjomės, kad mūsų organizacijos kultūra yra ypatinga. Nesukaustyta hierarchijos, tačiau griežtai besilaikantys atsakomybių, jaučiame stiprią bendrystę ir vienas su kitu, ir su ūkininkais, nors juos matome kelis kartus per metus visuotiniuose susitikimuose. O kaip tu apibūdintum mūsų įmonės organizacinę kultūrą?

Siekiame užsibrėžtų tikslų. Jei jau imamės užduoties, būtinai ją atliksime. Tai mane ypatingai žavi. Pavyzdžiui, jei išsikeliame užduotį gauti leidimą eksportui į kurią nors šalį, tai ir gausime. Tikslus palaiko ir labai remia ir administracija, ir valdyba, o vadovai patys padėjo spręsti iškilusius klausimus.  

Turėjome tikslą paleisti gamyklą - paleidome. Dabar keliame kitus tikslus. Tikiu, kad juos pasieksime. Tokie čia jau susirinko žmonės – ima ir padaro. Nėra pas mus tokių, kurie linkę vadovautis „ai, nereikia“. Tai ateina iš savimotyvacijos ir nusiteikimo.

Norėtųsi glaudesnio bendravimo tarp skyrių. Kartais kažkur „vaikšto“ svarbi informacija, tačiau ją reikia pasigaut. Viena vertus, tai dėl komandos naujumo, kita vertus, dar ne visi procesai išvystyti. Tikiu, kad ilgainiui labiau pasitikėsime vienas kitu ir komunikuosime efektyviau. Iš patirties žinau, kad atvirumas komunikacijoje sustiprina vidinius ryšius.

  • Pasidalink svajone, kaip atrodys kooperatyvas „Pienas LT“ po 10 metų?

Nors mano šeima nesiverčia žemės ūkiu, tačiau buvo laikai, kai mudu su pusbroliu vasarodami pas močiutę nešdavome pieną bidonais į surikimo punktą. Tuomet dar nesupratome, koks kokybiškas ir švarus jis turi būti.

Mūsų kooperatyvo ir įmonės išskirtinumas, kad perdirbame tik išskirtinės kokybės pieną. Mane žavi, kad mūsų bendruomenėje vyrauja apibrėžtas pieno kokybės supratimas, nes patys kooperatyvo nariai suinteresuoti įmonės, kaip jų asmeninės investicijos sėkme. Jie žino, kad nekokybiškas pienas daro neigiamą įtaką ir gamyklos darbo įrangai, ir galutiniam mūsų gaminamam produktui.

Tikiu, kad po 10 metų iš ūkių tiekiamo žalio pieno kokybė nesuprastės, bus tik geresnė. Šitaip kryptingai dirbdama mūsų bendruomenė ateityje pasieks tik geriausius rezultatus.





© 2014 UAB "PIENAS LT"