lt en de

„Pienas LT“ narių skaičius stabiliai auga

ŽŪK „Pienas LT“ narių skaičius stabiliai auga. 2017 metais į kooperatyvą įstojo 14 narių, pasitraukė – 7.  Šiuo metu kooperatyve yra 234 nariai. Per šiuos metus kooperatyvą papildė 11 – a pieno gamintojų.

Apie pasitraukimą iš „Pienas LT“ Okainių, Lytagros ir Pauliukų žemės ūkio bendrovės pranešė pernai spalio mėnesį. Savo išstojimo priežasčių pateiktuose prašymuose nė viena bendrovė nenurodė.

„Apgailestaujame dėl žemės ūkio bendrovių sprendimo pasitraukti iš mūsų kooperatyvo“, - sako Naglis Narauskas, „Pienas LT“ valdybos pirmininkas. „Gerbiame kiekvieno pieno gamintojo teisę individualiai apsispręsti dėl ūkio strateginės krypties ir tikimės, kad šios bendrovės objektyviai ir racionaliai įvertino situaciją, įskaitant ir narystę kooperatyve „Pienas LT“.

Pasitraukus Okainių, Lytagros ir Pauliukų žemės ūkio bendrovėms, kooperatyvas neteko didžiųjų pieno tiekėjų. Pristatomo pieno kiekis sumažėjo, tačiau pieno tiekimas ir gamyba reikšmingai nesutriko. Siekdama kompensuoti praradimus, reikalingą žaliavą įmonė įsigyja laisvoje rinkoje, dar aktyviau bendrauja su ūkininkais ir kviečia juos stoti į kooperatyvą. Jau metus pieno gamintojai kviečiami prisijungti prie „Pienas LT” palankiomis sąlygomis - pajinį įnašą jie galės sumokėti per beveik 10 metų, kiekvieną mėnesį įmokant dalį įnašo atsižvelgiant į pagaminamo pieno kiekį. 

„Pienas LT“ pernai gruodį buvo tarp mokančių didžiausią supirkimo kainą Lietuvoje

Pernai gruodį, kaip teigė Žemės ūkio ministerija, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina siekė 322,3 eurų už toną. Pieno gamintojams, parduodantiems daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, didžiausi perdirbėjai už natūralų pieną gruodį mokėjo vidutiniškai 379,8 euro.

ŽŪK „Pienas LT“ už toną pieno gruodį vidutiniškai mokėjo 386,8 eurų, stambiems gamintojams – 409 eurus. Kooperatyvas savo nariams moka aukštesnę nei vidutinę pieno supirkimo kainą, siekdamas subalansuoti dinamiškai besikeičiančias pieno kainas rinkoje.

Laukia OLAF ir FNTT patikros rezultatų

 „Pienas LT“ gavo ir panaudojo ES paramą remdamasis galiojančiais teisės aktais ir nėra gavęs pretenzijų nė iš vienos institucijos. Kartais reiškiamos abejonės dėl „Pienas LT“ neskaidraus ES paramos panaudojimo kyla dėl užtrukusios informacijos ir projekto dokumentų analizės, kurią nuo 2016 m. atlieka  Europos Sąjungos tarnyba (OLAF). Abejonės dėl NMA skirtų ES lėšų ŽŪK „Pienas LT"  teisėtumo ir panaudojimo skaidrumo  kenkia kooperatyvo reputacijai ir klaidina visuomenę.

„Pasitikime ES paramos panaudojimo skaidrumą prižiūrinčiomis institucijomis ir tikime jų bešališkumu“, - teigia N. Narauskas.  „Vis dėlto, užsitęsęs dokumentų vertinimas, vieši išankstiniai vertinimai, paneigiantys nekaltumo prezumpcijos principą,  gali mesti šešėlį ŽŪK „Pienas LT“ ir viso pieno sektoriaus kooperacijai“, - teigia N.Narauskas.

Vieni „keliauja paskui centą“, kiti ieško ilgalaikės naudos kooperatyve  

Šiandien Lietuvos ūkininkai, nepatenkinti pieno supirkimo tvarka ir kaina, ieško alternatyvų rizikoms suvaldyti. Vieni savarankiškai ieško sprendimų, kiti, patikėję vertikalios integracijos kooperacija, jungiasi prie žemės ūkio kooperatyvų. Susibūrus į pieno perdirbimo kooperatyvus, ūkininkams yra galimybė gauti daugiau papildomų naudų.  Vertikalios integracijos kooperatyvai, kurie turi savo pienovežius, perdirbimo gamyklą ir patys parduoda produkciją, geriau amortizuoja kainų svyravimą pasaulinėje ir vidaus rinkoje, o sukuriamą pridėtinę vertę pasidalina visi kooperatyvo nariai.

Nuo įsikūrimo pradžios „Pienas LT“ yra atviras kiekvienam pieno gamintojui, kuris iš savo ūkio siekia gauti finansinės naudos ir efektyviai valdyti rizikas. Kooperatyve bendriems tikslams sujungiami ne tik finansiniai resursai, bet ir narių žinios bei praktinė patirtis. Kooperatyvo nariai nėra pasyvūs stebėtojai, jie – už savo sprendimus atsakingi rinkos dalyviai, kurie, balsuodami Visuotiniame susirinkime, siūlo pokyčius ir kartu priima sprendimus.

„Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas sako, kad aukšta įmonės verslo kultūra garantuoja nariams skaidrią ir aiškią kainodarą, atsiskaitymą už kokybišką pieną pagal jų pačių patvirtintus kainodaros principus, galimybę mažinti gamybos kaštus. „Už pieną atsiskaitome sąžiningai, skaidriai ir tiksliai pagal atliktus kokybės tyrimus. Jeigu keičiasi situacija pieno supirkimo rinkoje, nariai, valdydami naują, modernią pieno perdirbimo gamyklą, gali sumažinti pieno kainų svyravimo riziką“, – teigia N. Narauskas.





© 2014 UAB "PIENAS LT"