Narystė „Pienas LT“ – skaidri kainodara ir papildomos naudos

Jolita Žurauskienė, „Valstiečių laikraštis“

I dalis

Socialinis susitarimas įgyvendinti nacionalinės pieno sektoriaus strategines gaires pasirašytas, tačiau pasitikėjimo tarp sektoriaus dalyvių vis dar nematyti. Ūkininkai, nepatenkinti pieno supirkimo tvarka, ieško alternatyvų rizikoms suvaldyti. Vieni ūkininkai savarankiškai ieško sprendimų ir tariasi su kaimynais, kaip suvaldyti rizikas dėl svyruojančių pieno supirkimo kainų, o kiti, patikėję vertikalios integracijos kooperacija, jungiasi prie žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT“.

G. ir A.Vaitkai: „Dabar žinome, už kokį pieno kiekį ir kokybę gausime sutartą kainą“

Skuodo rajono Baltrimų kaimo ūkininkai Alvydas ir Gintarė Vaitkai prižiūri ekologišką galvijų ūkį, melžia 85 karves. Jie įstojo į kooperatyvą „Pienas LT“ šių metų rugpjūtį. „Ūkio plėsti kol kas neplanuojame, nes turime įsipareigojimų, dėl kurių negalime didinti sąlyginių galvijų skaičiaus. Nors melžiame ekologišką pieną, jo parduoti kaip ekologiško ir šiandien negalime, nes gyvename Lietuvos pakraštyje. Supirkėjai nenori važiuoti dėl tokio kiekio. Kadangi situacija su pieno kainomis jau buvo įsipykusi, teko ieškoti išeities“, – pasakojo sutuoktiniai.

Pašnekovai tikino nesigailintys įstoję į kooperatyvą. Nors Alvydas ir Gintarė yra atsargūs, prie kooperatyvo prisijungė viską nuodugniai apsvarstę. Dabar jie čia jaučiasi gerai, nors prisipažįsta, kad daug kas jiems yra nauja. Neįprasta jaustis modernios gamyklos Kauno LEZ šeimininku, važiuoti į visuotinius susirinkimus ir kartu su kitais senbuviais spręsti kooperatyvo valdymo reikalus.

A. ir G.Vaitkai pasakojo, kad, jiems apsisprendus stoti į kooperatyvą „Pienas LT“, į kiemą suko supirkėjai ir siūlė patiems nustatyti pieno pardavimo kainą. Tačiau ūkininkai suprato, kad ši „akcija“ truks mėnesį ar kelis, o vėliau ir vėl viskas bus kaip buvę. „Dėl stojimo į kooperatyvą „Pienas LT“ apsisprendėme jau anksčiau, daug juo domėjomės, tačiau dėl įvairių priežasčių vis delsėme, kol pagaliau „tašką padėjo“ pieno kainos šią vasarą. Be galo piktina, kad blogais laikais supirkėjai nepatingi net iki kiemo atlėkti: „Sutik su mažesne kaina arba pieno neimsim“. Ką tu, žmogau, darysi – sutinki. Juk krizė. O kai situacija pradeda gerėti, išgirsti, kad vienas kaimynas gauna tiek, kitas – dar kažkiek, o tau kaip kaina nekyla, taip nekyla (už tiekiamą pieną). Turi pats skambinti supirkėjui, derėtis – lyg išmaldos prašydamas. Patys jie niekada neskubės kainos kelti. Dabar žinome, už kokį kiekį ir kokybę gausime sutartą kainą. Ir dar pajiniams įnašams pakaks pinigų“, – tvirtino ūkininkai.

Narystė kooperatyve suteikia daugiau naudos 

Lietuvos pieno sektorius priklauso nuo globalios pieno rinkos, tačiau mūsų pieno gamintojai veikia itin mažoje realizavimo rinkoje. Nacionalinės pieno sektoriaus strateginės gairės patvirtino, kad pieno paklausa auga, todėl ūkininkams svarbu patikėti, kad pieno gamyba taps perspektyviu verslu.

Jau beveik metus Žemės ūkio ministerija skelbia informaciją apie vidutines faktines (su priedais ir nuoskaitomis) bazinių rodiklių pieno supirkimo kainas pagal atskiras pieno tiekėjų kategorijas. Ši tvarka turėtų mažinti nesusikalbėjimą tarp pieno gamintojų ir perdirbėjų. Kainų palyginimo galimybė labai svarbi kiekvienam pieno gamintojui – randasi daugiau aiškumo ir skaidrumo.

Skaidresnė pieno sektoriaus aplinka didina konkurenciją tarp pieno supirkėjų, nes sumažėja manipuliavimo kainomis galimybė. Ūkiams aiškiau, kurį pieno supirkėją pasirinkti, o tai ypač svarbu mažesniems ūkiams. Pradėjus veikti „Pienas LT“ gamyklai, nuo 2016 m. pieno supirkimo kainos išaugo. Akivaizdu, kad konkurencija tarp pieno perdirbėjų yra naudinga pieno gamintojams.

Kaip rodo geroji kitų šalių praktika, pelningi pieno ūkiai visų pirma į veiklą žiūri kaip į verslą. Tik stambesnis verslas sukuria didesnę derybinę galią dėl pieno kainų supirkimo. Susijungę į kooperatyvus, perdirbančius pieną, ūkininkai taip pat gauna papildomos naudos. Tokios įmonės geriau amortizuoja kainų svyravimus pasaulinėje ir kartu Lietuvos rinkoje. Patirtis parodė, kad vertikalios integracijos kooperatyvai, kurie turi savo pienvežius, perdirbimo gamyklą ir patys pardavinėja produkciją, geriau amortizuoja kainų svyravimus, o sukuriamą pridėtinę vertę pasidalija visi kooperatyvo nariai.

„Šiandien turime išsaugoti kiekvieną pieno gamintoją. Atsiklausę jo nuomonės, kuria kryptimi jis nori vystyti savo pieno ūkį, turime jam visokeriopai padėti tobulėti ir auginti pieno gamybos apimtis, – sakė kooperatyvo „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.

Nuo įsikūrimo pradžios kooperatyvas yra atviras kiekvienam pieno gamintojui, kuris iš savo ūkio siekia gauti finansinės naudos ir efektyviai valdyti rizikas. Kooperatyve nariai bendriems tikslams sujungia ne tik finansinius resursus, bet ir žinias bei praktinę patirtį. Jie ne pasyvūs stebėtojai, o už savo sprendimus atsakingi rinkos dalyviai. Balsuodami visuotiniame susirinkime kooperatyvo nariai siūlo pokyčius ir kartu priima sprendimus.

Pasak N.Narausko, aukšta „Pieno LT“ verslo kultūra garantuoja nariams skaidrią ir aiškią kainodarą, atsiskaitymą už kokybišką pieną, galimybę mažinti gamybos kaštus. Kooperatyvo nariams nereikia kiekvieną mėnesį derėtis ir aiškintis dėl supirkimo kainos. Dėl aiškios kainodaros jie kiekvieną mėnesį žino, kad jiems bus sumokėta už pristatytą pieną pagal jų pačių patvirtintus kainodaros principus.

„Už pieną atsiskaitome sąžiningai, skaidriai ir tiksliai, remdamiesi atliktų kokybės tyrimų rezultatais. Jeigu keičiasi situacija pieno supirkimo rinkoje, nariai, valdydami naują, modernią pieno perdirbimo gamyklą, gali sumažinti pieno kainų svyravimo riziką“, – sako N.Narauskas.

Kooperatyvo „Pienas LT“ nariai gauna ir papildomos naudos – jiems pateikiami komerciniai pasiūlymai su specialiomis kainomis. Sąžiningai, stabiliai ir kokybiškai atliekami pieno tyrimai ir konsultacijos dėl pagaminto pieno kokybės padeda kooperatyvo nariams įvertinti karvių sveikatingumą. Nusprendęs plėsti savo ūkį, narys turi galimybę pasikonsultuoti su kooperatyvo specialistais dėl sąnaudų ir kaštų taupymo.