Įpusėjus šio Europos Sąjungos (ES) paramos etapo pabaigai, ūkininkai vis labiau nerimauja laukdami žinių, kokia gi ateitis laukia Lietuvos žemės ūkio po 2020-ųjų. Siekdami atsakyti į žemdirbiams ir verslui rūpimus klausimus bei rasti bendrų sąlyčio taškų, lapkričio 24 d. į pirmą kartą Lietuvoje organizuotą agroverslo forumą susirinko ekspertai, verslo ir mokslo atstovai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kitų valstybių.

Pasak renginio globėjo žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, svarbu ne tik identifikuoti problemas, bet ir rasti sutarimą tarp politikos formuotojo, paramos administratoriaus ir agroverslo, kad būtų  sukurti efektyvesni rizikų valdymo instrumentai, o rinkos reguliavimo priemonės veiktų geriau.

Aptardamas bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. modernizavimą ir supaprastinimą, žemės ūkio ministras akcentavo tiesioginių išmokų suvienodinimą bei ūkininkų derybinių pozicijų stiprinimą, taip pat pristatė kitus Lietuvai svarbius derybinius aspektus.

Forume dalyvavęs Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio kaimo plėtros direktorato atstovas Mario Milouchevas informavo, kad daugiausia dėmesio po 2020-ųjų bus skiriama aplinkosaugos klausimams, ir toliau bus skatinamas konkurencingumas tarp ūkininkų, inovacijų žemės ūkyje plėtra. Pasak EK atstovo, tiesioginės išmokos po 2020-ųjų niekur nedings, bus stengiamasi teisingiau jas paskirstyti. Lapkričio pabaigoje EK bus pristatytas komunikatas, kuriame bus aprašytos ateities gairės.

„Pienas LT“ kaip platformos patirtį būtina panaudoti pieno sektoriaus konkurencingumui ir efektyvumui didinti

Naglis Narauskas, ŽŪK “Pienas LT” valdybos pirmininkas, forume dalinosi įžvalgomis  apie sąlygas kooperacijai Lietuvoje ir Lenkijoje. Kalbėdamas apie ‚,Pienas LT” patirtis ir pamokas, jis atskleidė, kad šiandien dauguma pieno gamintojų sutaria, kad kooperacija yra būtina  prielaida sėkmingam verslui. Lenkijos pieno gamintojai jau senokai įgyvendina pieno sektoriaus strategiją, apie 70 proc. pieno pagamina ir perdirba kooperatyvuose. Tuo tarpu Lietuvos pieno gamintojai neskuba kooperuotis – tik 40 proc. pieno pagamina 95 proc. ūkininkų. 

N.Narauskas yra įsitikinęs, kad prieš savaitę paskelbtos Lietuvos nacionalinio pieno sektoriaus plėtros strategijos gairės atveria plačias galimybes socialinei partnerystei. Tereikia stiprios politinės valios ir sektoriaus dalyvių įsitraukimo, kad būtų išnaudotas visas sektoriaus potencialas. Už strateginių gairių priemonių įgyvendinimą atsakingos institucijos turėtų įvertinti visus resursus, galimybes ir jau padarytas investicijas į sektoriaus plėtrą. 

Pristatydamas ‚,Pienas LT” patirtis ir pamokas, N.Narauskas atskleidė, kad vertikalios integracijos žemės ūkio kooperatyvui „Pienas LT“ sukurti buvo  panaudotos privačios ūkininkų ir visuomenės lėšos. Per šiuos metus kooperatyvas iš projekto tapo sėkminga verslo įmone. N.Narauskas teigė, kad atsižvelgiant į investicijų dydį ir paskirtį, šios įmonės kaip platformos patirtį būtina panaudoti pieno sektoriaus konkurencingumui ir efektyvumui didinti. Tik tuomet bus įmanoma padidinti sektoriaus efektyvumą mažesnėmis sąnaudomis.

Šiuo metu dar daugeliui ūkininkų sunku suvokti, kad gyvename globaliame ir greitai kintančiame pasaulyje. Deja, dėl pernelyg lėtų pokyčių Lietuvos pieno sektorius yra menkai konkurencingas. Tarp pieno ūkių vyrauja didelė diferenciacija, o mažiems ūkiams trūksta resursų plėstis. N.Narauskas prisipažino, kad tenka apgailestauti dėl kai kurių sektoriaus dalyvių, kurie užėmę dominuojančias pozicijas rinkoje, paiso vien savo siaurų interesų ir nėra suinteresuoti plėtra. Tikėtina, kad būtent dėl to pieno supirkimo kainos Lietuvoje neatitinka pasaulinės situacijos ir kinta lėtai.

Forume taip pat buvo diskutuota apie agroverslo kryptis ir tendencijas ES, Lietuvos eksporto ir konkurencingumo galimybes bei potencialias rinkas, aptarti kiti agroverslui aktualūs klausimai.

Parengta pagal publikaciją „Agroverslo forume – apie Lietuvos kaimą po 2020-ųjų“ www.zum.lrv.lt.