Siūloma keisti kainų skelbimo tvarką: perdirbėjai nepatenkinti, ŽŪM dangstosi konfidencialumu
Antradienį Žemės ūkio ministerijoje vykusiame Pieno tarybos posėdyje pasiūlyta tobulinti Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme numatytą ydingą pieno supirkimo statistinių kainų skelbimo tvarką.
Šiuo metu ŽŪM skelbiama vidutinė kaina yra sudaryta iš bazinių pieno sudėties rodiklių (neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų), išvedant vidurkį iš visų 10 pieno gamintojų grupių, įtvirtintų įstatyme. Tačiau minėta informacija nesudaro tikslaus vaizdo, kokias kainas realiai moka supirkėjai.
Dabar pasirinktas vidutinių kainų skelbimas visiškai neleidžia apskaičiuoti galimos žalos pieno gamintojui, kurią galimai nesąžiningais veiksmais padarė pieno supirkėjas. Be to, atsiranda daug neskaidrumo, kai perdirbėjai gali viešai manipuliuoti pieno supirkimo kainomis.
Įstatymas esą neatitinka pagrindinės įdėjos, kuria siekta užkardyti nesąžiningus veiksmus pieno gamintojų atžvilgiu, kurių šiuo metu yra per 30 tūkstančių. Pavyzdžiui, didieji pieno perdirbėjai skelbia tik tokias kainas, kokias superka iš stambiųjų pieno gamintojų, pagaminančių ne mažiau kaip 40 tonų.
Siūloma viešai skelbti visų 10 pieno gamintojų grupių žaliavos supirkimo kainas pagal atskiras įmones.
Posėdyje dalyvavęs ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis tokiam siūlymui nepritarė. „Surinkti duomenys iš įmonių yra konfidencialūs, todėl jų skelbti negalime“, – pasakė R.Krasuckis.
Siūlymui nepritarė ir AB „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Dalius Trumpa.
„Mes, kaip „Rokiškio sūrio“ įmonė, jei nebus nurodymo iš valstybės, tokių duomenų neskelbsime, – kategoriškai pasakė D. Trumpa. – Be to, pieno kainos dėl to nepadidės, o atvirkščiai, sumažės“.
Savo ruožtu Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas neįžvelgė kliūčių, kodėl nereikėtų skelbti kainų pagal atskiras pieno gamintojų grupes, išskiriant kiekvieną įmonę.
„Šiandien žinau, kokiomis kainomis atskira įmonės iš ūkininkų superka grūdus, tai nelabai įžvelgiu problemos, kodėl nereikėtų skelbti ir pieno kainų pagal atskiras gamintojų grupes“, – teigė A. Stančikas.
Skelbti kainas būtų nesudėtinga, nes Rinkos reguliavimo agentūra, kuri atsakinga už įstatymo priežiūrą, šiuos duomenis renka ir sistemina. Taigi, nereikia net papildomų lėšų, siekiant tvarką padaryti skaidresne, o pieno gamintojai įvertintų, ar jiems supirkėjas mokėjo teisingą kainą.
Šiuo atveju išryškėtų ir pseudokooperatyvų veikla, kai tokie kooperatyvai negamina pieno, o jį tik superka iš gamintojų, mokėdami jiems tokią kainą, kurią vadinti teisinga neįmanoma.
Posėdyje R.Krasuckis pasiūlė kreiptis į Konkurencijos tarybą, klausiant, ar teisiškai nebūtų nusižengta, jei išsamesnės pieno supirkimo kainos būtų skelbiamos už ne anksčiau kaip prieš du mėnesius mokėtas pieno supirkimo kainas. Šiam siūlymui pritarta.