Neapsikentę per žemų pieno supirkimo kainų ir populistinių valdžios pažadų, ūkininkai jau skerdžia karvių bandas. Progresyviausiai mąstantys pieno gamintojai tikina, kad su dviveidžiais politikais reikia kovoti ne kelių blokadomis ir kitomis protesto akcijomis, o viešumu. Politikai raginami įsiklausyti į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, siūlančią Vyriausybei, užuot reguliavus pieno rinką, labiau remti kooperaciją.

Politikai nėrė į krūmus

Lietuvos keliuose jau galima matyti vis daugiau furgonų, vežančių karves į skerdyklas. Nors 2014-aisiais ūkininkai didino karvių bandas, per pirmąjį šių metų pusmetį, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, melžiamų karvių skaičius sumažėjo daugiau nei 4 tūkst. vnt. 

Politikai, anksčiau žadėję sureguliuoti pieno rinką ir uždėti apynasrį pieno perdirbėjams bei prekybininkams, nėrė į krūmus. „Darbiečio“ Sauliaus Bucevičiaus vadovaujamas Seimo kaimo reikalų komitetas (KRK) birželį nepritarė Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pataisai, kurią pasiūlė žemės ūkio ministrė, riboti pieno produktų prekybos antkainį iki 10 proc. Po to, kai iš įstatymo projekto dingo antkainio ribojimo nuostatos, Vyriausybė jas pasiūlė įtvirtinti bent jau iki Naujųjų metų, pasirašant memorandumą. Prekybininkai šį pasiūlymą atmetė iškart. Įsipareigoti neketina ir pieno perdirbėjai. Vyriausybė ir Žemės ūkio ministerija neseniai pranešė ištiesusios ranką pienininkams – anksčiau laiko išdalys 18,2 mln. Eur nacionalinių išmokų. „Anokia čia parama. Skirtumas tas, kad lėšas gausime anksčiau, bet nuo to kišenėje daugiau pinigų nebus“, – įsitikinęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas. Netoliaregiška valstybės politika per pastaruosius 10 metų karvių skaičių sumažino beveik 120 tūkst. 

Protestams pritaria ne visi

Vyriausybės pažadai iš Europos Komisijos išsiderėti Lietuvos pieno gamintojams 32 mln. Eur paramos kol kas irgi rašyti šakėmis ant vandens. Net Prezidentė Dalia Grybauskaitė rugpjūčio pabaigoje suabejojo, ar tokio dydžio parama reali. „Tam tikra pagalba, be jokios abejonės, bus skirta visoms šalims, priklausomai nuo to, kiek kuri nukenčia (nuo Rusijos embargo). Aišku, apie konkrečias sumas sunku kalbėti, o tokia, kokią jūs paminėjote (50 mln. eurų), aš manyčiau tikrai nėra tikėtina“, – žurnalistams teigė D.Grybauskaitė. Pieno tarybos pirmininkas Jonas Vilionis tokį šalies vadovės pareiškimą įvertino kaip  akibrokštą. „Prezidentė iš karto premjerui parašė nuosprendį, kad nesitikėtume tiek, kiek norime, o juk ji pati buvo komisarė, dabar galėjo pajudinti bent pirštą“, – piktinosi J. Vilionis. Jei Vyriausybei derybos Briuselyje nepavyks, J. Vilionis žada blokuoti kelius, kad iš Latvijos į  Lietuvą nepatektų kasdien apie 1220 t žaliavinio pieno, kurį įsiveža pieno perdirbėjai. „Priemonių protestams yra. Gal net „Maximose“ pasirodys gyvos karvės“, – kalbėjo J. Vilionis. Tiesa, kelių blokadoms pritaria ne visi pieno gamintojai.

Ne populizmas išgelbės pieno sektorių

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT“, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje pastatęs 650 t per dieną galinčią perdirbti pieno perdirbimo gamyklą, jau nuo liepos mėnesio ragina ūkininkus, kitus pieno kooperatyvus ir žemės ūkio bendroves kooperuotis į vieną stambų ūkinį vienetą.

„Ne memorandumai ar pusiau sukurpti įstatymai išgelbės pieno sektorių, o kooperacija. Mūsų nariai į gamyklą investavo apie 20 mln. Eur ir iki gamyklai pradedant veikti pilnu pajėgumu, siūlome – ateikite ir nereikės priimti vergiškų sąlygų. Gausime tą pieno supirkimo kainą, kuri yra reali“, – įsitikinęs ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Naglis Narauskas.
Gamykloje jau baigiama diegti vadinamosios „šlapiosios“ dalies technologinė įranga, o 2016 m. viduryje jau bus gaminami pieno išrūgų ir baltymų koncentratai. „Bet kuriuo atveju mes šią krizę įveiksime, bet kas laukia kitų“, – retoriškai klausė N. Narauskas. Gamykloje per kelis susitikimus diskutavę asociacijos „Kooperacijos kelias“, kooperatyvų „Pieno gėlė“, „Lietuviškas ūkis“, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) atstovai priėjo vieningos nuomonės – kooperacija gyvybiškai svarbi, bet situacija tokia, kad nėra net lėšų stojamiesiems įnašams – pieno ūkiai greitai apskritai bankrutuos. „Jei valstybė rastų lėšų paremti sektoriaus kooperaciją, mes tam išties pritartume. Tiesa, su išlyga, kad valstybė remtų tokią kooperaciją, kuri būtų nukreipta į galutinį, perdirbtą pieno produktą“, – teigė LŽŪBA prezidentas ir buvęs žemės ūkio ministras Jeronimas Kraujelis.

Speciali programa nedraustų remti gamintojų

Jei bendrovės dar pakels krizės smūgius, tai perdirbimo pajėgumų neturintiems kitiems pieno gamintojams ateitis labai miglota. Tiesa, kiti kooperatyvai kol kas lūkuriuoja. „Reikia pripažinti, niekas nenori prarasti savo juridinio statuso, niekas nenori prarasti savo vadovo kėdės, nenori prarasti laisvės priimti sprendimus“, – kooperatyvų delsimą jungtis į stambesnius vienetus argumentavo „Kooperacijos kelias“ vadovė Jūratė Dovydėnienė.
Jei politikai išties būtų suinteresuoti pieno sektoriaus išlikimu, paskaičiuota, platesnei kooperacijai reikėtų vienkartinės 10 mln. Eur paramos.
„Nemanau, kad tai būtų dideli pinigai valstybei, – teigia buvęs žemės ūkio ministras Edvardas Makelis, jau kurį laiką vadovaujantis Žemės ūkio konsultavimo tarnybai. – Precedentas jau yra buvęs, kai Vyriausybė skyrė tiesioginę paramą ūkininkams kooperuotis“.
Pasak jo, Vyriausybė buvo parengusi kooperacijos programą, kurios lėšomis 2001 m. buvo padengti įsiskolinimai pieno gamintojams.
„Per specialią programą tokia parama įmanoma ir net Europa nedraudžia iš nacionalinio biudžeto paremti savo gamintojus“, – tikino E. Makelis.

Vietoje epilogo

Kad pieno gamintojai turi vienytis, pabrėžia ir Prezidentė D. Grybauskaitė. „Viduje priemonės yra vienintelės. Būtent gamintojai turi labiau kooperuotis, labiau vystyti savo derybinę galią. Lietuvoje kooperacija yra simbolinė, fiktyvi“, – neseniai kalbėjo šalies vadovė. 

Tačiau kol vyksta diskusijos, šalies keliuose matyti vis daugiau furgonų, sukančių į skerdyklas. Neseniai pranešta, kad vienas stambiausių Alytaus rajono ūkininkų Albertas Jusas dėl per mažų pieno supirkimo kainų nusprendė likviduoti 230 karvių bandą. Daug metų kurtas ūkis laikytas pavyzdiniu. Vyro nesustabdo net tai, kad jis vis dar skolingas bankams. Beveik tuo pat metu Seimo Kaimo reikalų komitetas susirūpinęs svarstė Konkurencijos tarybos baigto tyrimo pieno sektoriuje išvadas. Pastarosiose pabrėžta, kad pieno gamintojus išgelbėtų tik kooperacija.
„Jie (Konkurencijos taryba) konstatavo, ką žinome mes visi, kad stringa kooperacija, kad žmonės nesukooperuoti. Visi mes tai puikiai žinome, bet pasiūlymų kaip tai padaryti nebuvo atliepta“, – „Žinių radijui“ išvadas komentavo Seimo KRK vadovas S. Bucevičius.
Daugiausia, ką padarė šis komitetas – paprašė Konkurencijos tarybos pratęsti tyrimą. Po kelių dienų Konkurencijos taryba išplatino pareiškimą, kad tyrimas atliktas ir jo tęsti nebėra prasmės.