lt en de

Seimo priimtas įstatymas lyg luošas arklys

Nuo rugpjūčio 1 d. įsigaliojęs vadinamasis Pieno rinkos įstatymas didžia dalimi neveiksnus, nes jį priimdami įstatymų leidėjai pasidavė prekybininkų spaudimui ir vadovavosi populizmu. Nors pieno gamintojams Vyriausybė žada paramą, vis dėlto ji ne tokia apčiuopiama, kokią ją regi Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ragindama remti kooperaciją. 

 

Pasidavė lobistų spaudimui

 

Nors Ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas veikia, dar iki jam įsigaliojant pieno gamintojai būgštavo šio teisės akto veiksmingumu.
Pavyzdžiui, prekybos tinklų lobistai paguldė ant menčių Seimo Kaimo reikalų komitetą, kuris dar iki įstatymo priėmimo nepritarė siūlymui apriboti pienui ir jo produktams 10 proc. prekybos antkainį. 
Pačiame įstatyme nors ir išliko nuostata, įpareigojanti pieno perdirbėjus supirkti ne mažiau kaip 90 proc. Lietuvoje pagaminto pieno, vis dėlto sankcijos už šio straipsnio pažeidimą yra daugiau nei juokingos. Jei minėtos nuostatos perdirbėjas nesilaikys, jam grės tik 2 500-6 000 Eur bauda. Atsižvelgiant į tai, kad perdirbėjai į Lietuvą kasdien įveža apie 25-30 proc. šalyje perdirbamo pieno, tokios baudos jų neišgąsdins.
Kitos įstatymo nuostatos įsigalios tik nuo 2016 m. sausio 1 d., bet iki joms įsigaliojant rengiami tokie poįstatyminiai aktai, kurie bus naudingi irgi tik pieno perdirbėjams. Kitaip tariant, įstatymas tarsi yra, bet jo nauda ūkininkams faktiškai niekinė.

 

Siekia žlugdyti kooperaciją

 

Pasitvirtino ir ūkininkų nuogąstavimai, kad pieno perdirbėjai padarys viską, siekiant pakirsti pasitikėjimą kooperacija. Ne tik žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę, bet ir pačius žemdirbius nemaloniai nustebino Konkurencijos tarybos liepos 22 d. paskelbtos pieno ir pieno produktų sektoriaus tyrimo preliminarios išvados. Jose teigta, kad perdirbėjai kooperatyvams už pieną moka daugiau, nei pavieniams ūkininkams. Koopertayvų atstovai ir dabar tvirtina priešingai – perdirbėjai kooperatyvus diskriminuoja. Jiems už pieną moka mažiau.
Statistiniai duomenys rodo, kad užuot pirkę vietinę žaliavą, pieno perdirbėjai kiekvieną dieną įsiveža apie 1000 tonų pieno iš Latvijos ir Estijos, už ją mokėdami netgi brangiau, nei Lietuvos ūkininkams. Įdomu ir tai, kad didžiąją dalį pagamintos produkcijos perdirbėjai krauna į sandėlius, iš kurių ji superkama Europos Sąjungos intervencinių pirkimų būdu. Tuo tarpu kooperatyvai priversti sukti galvą, kur parduoti pieną. 
Vien todėl, kad įstatyme perdirbėjams įtvirtintos mažos baudos, ūkininkai taip pat gali „dėkoti“ Seimui ir ypač Kaimo reikalų komitetui.

 

Prezidentė ragina remti kooperaciją

 

Rugpjūčio pradžioje Žemės ūkio ministerija pranešė, kad siekdama pagelbėti ūkininkams, ji kreipėsi į Europos Komisiją dėl 32 mln. Eur paramos Lietuvos pieno sektoriui. Panaši parama ūkininkus buvo pasiekusi 2015 m. vasarį, kai ŽŪM įtikino Europos Komisiją skirti 23 mln. Eur nuo Rusijos embargo nukentėjusiems ūkininkams. Tąsyk žemdirbiams situacija išties pagerėjo, tačiau dabartines derybas Seimo narys Kazys Starkevičius pavadino pavėluotu. Esą pradėti derybas su EK reikėjo gerokai anksčiau. Be to, neaišku, ar Lietuvai minėta parama bus skirta tokia apimtimi, kokia prašo ŽŪM.

Tarp kitų konkrečių priemonių, kuo Vyriausybė galėtų padėti pieno gamintojams, įvardijama ir parama kooperacijai. Tai akcentavo net Prezidentė Dalia Grybauskaitė, kurios nuomone pieno gamintojai galėtų kooperuotis ir taip didinti savo derybinę galią.
„Manyčiau, kad gamintojai pirmiausiai turėtų stiprėti patys, susijunginėti ir turėti stipresnes derybines galimybes. (...) Tik konkurencija ir derybinė galia gali lemti kainas, ypač gamintojų“, - rugpjūčio 12 d. žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.
Kad kooperacijos plėtra būtų veiksminga, paskelbė net ir ūkininkų išpeikta Konkurencijos taryba. „Pieno gamintojų efektyvumą galėtų paskatinti jų derybinės galios didinimas, o tam reikia padidinti parduodamo pieno kiekius. Veiksmingiausias būdas padidinti pieno kiekius – burtis į stambius kooperatyvus arba gamintojų organizacijas ir taip užsitikrinti ilgalaikes sutartis, sustiprinti pieno gamintojų atsparumą rinkos svyravimams bei padidinti eksporto galimybes“, – pabrėžia Konkurencijos taryba.
Nuo 2012 m. ES galiojantis Pieno paketas suteikia išimtis pieno gamintojams ir supirkėjams: jie gali burtis į gamintojų organizacijas ir kolektyviai derėtis dėl kainų bendram žalio pieno kiekiui, nepažeisdami Konkurencijos įstatymo. Pavyzdžiui, Vokietijos ūkininkai, nepaisant didelio jų skaičiaus bei skirtingų interesų, sugebėjo apsijungti į tris gamintojų organizacijas.
Tačiau esant dabartinėms aplinkybėms, jungtis į kooperatyvus gamintojai neturi finansinių galimybių. Būtent Seimas ir Vyriausybė gali teisės aktuose numatyti tokią paramą, kuri palengvintų kooperacijai kelią.

 





© 2022 UAB "PIENAS LT"